Gerai
, kad žurnalistė, LŽS ir NŽKA narė Virginija Grigaliūnienė atvirai prabilo apie mūsų žiniasklaidos trūkumus („Aktualijos“, 2013 07 09), o internetinė svetainė www.kaunozurnalistai.lt visus pakvietė diskutuoti šia tema ir mokytis iš… savo klaidų.
, kad žurnalistė, LŽS ir NŽKA narė Virginija Grigaliūnienė atvirai prabilo apie mūsų žiniasklaidos trūkumus („Aktualijos“, 2013 07 09), o internetinė svetainė www.kaunozurnalistai.lt visus pakvietė diskutuoti šia tema ir mokytis iš… savo klaidų. Kaunietės kolegės Virginijos mintis įdomiai papildė ir praplėtė vilnietė, portalo www.15min.lt žurnalistė Jurgita Lapienytė (2013 07 18).
Aš, dešimtmetį paskyręs profesionaliai žurnalistikai (laikraščio „XXI amžius“ korespondentas, savaitraščio „Gyvulininkystės specialistas“ redaktorius) šį kartą, nesileisdamas į didelius ir gilius žiniasklaidos problemų ieškojimus, noriu palinkėti, kad mūsų spaudoje, radijo ir televizijos laidose būtų kuo mažiau „sausų’ ir ,,kanceliarinių“ žodžių, sakinių, kad mūsų rašiniai ir kalba būtų nepriekaištinga, patraukli, vaizdinga, taisyklinga.
Lietuvių kalba nepaprastai turtinga. Tik nelabai mums sekasi ja naudotis. Netgi žiniasklaida (spauda, radijas, televizija) gali mus nejučia suklaidinti. Ir visai to nenorėdama. Mat kartais pritrūksta žinių redakcijų darbuotojams ar laidų vedėjams. Ypač, kai norima atskirti giminingų žodžių reikšmes. Štai tik vienas pavyzdys…
Šiuo atveju, mane kaip senąjį humanitarą ir žumalistą-praktiką neramina ir vis verčia suklusti, kai tik perskaitau ar išgirstu neatsakingai pavartotus, o tikriau sakant ir supainiotus žodžius ar sąvokas: žmogiškumas ar žmoniškumas. Pavyzdžiui, vietoje „žmoniškumas” dažnai vartojamas „žmogiškumas“ arba būna ir atvirkščiai, nesigilinant į prasmę ar kontekstą.
Juk „žmogiškumas“ priklauso fiziologinei, o „žmoniškumas“ – etinei kategorijai, kaip mokė mus kažkada mokytojų kvalifikacijos kursuose Vilniaus pedagoginio universiteto etikos dėstytojas p. Kydikas. Palyginkime. Juk žmogiškumo sąvoka labai plati ir daugiareikšmė dėl to, kad žmogus iš prigimties gali būti visoks – tiek teigiamas, tiek ir neigiamas. Ypač pirmosiose gyvenimo stadijose – pusiau laukinis, savanaudis, agresyvus, net žiaurus – panašus į gyvūną. O klasikinis posakis „viskas kas žmogiška – man nesvetima“ gali priminti, kad turime vidurius, virškinimą su gamtiniais reikalais, būdingais ne tik žmogui. Tik dėl to per daug nesusimąstant. Taip elgėsi ir laukiniai žmonės, ar ne?
Ir tik išauklėtas, išugdytas žmogus jau gali tapti žmonišku – civilizuotu, kultūringu, sugebančiu suprasti, atjausti, aukotis. O tokiam ugdymui reikia pastangų. Žmoniškumui išreikšti tiktų posakis: „Nors ir nežmoniškai, kad tik kitoniškai”. Arba iš operetės libreto: „Elgiuosi aš kitoniškai, miesčioniškai, nežmoniškai, tačiau amerikoniškai! Kapron, neilon, perlon…”
Ar dar aštriau sakant „žmogus žmoniškas, o š… kitoniškas”, – kaip teko girdėti jaunystėje.
Beje, žmoniškumo sąvoka siauresnė ir vienareikšmė, nes vertinama jau tik etiniu požiūriu. Nors vartodami šiuos du žodžius kalbantieji, rašantieji ar net redaguojantieji tekstus nevisada susimąsto… O tai juk šaukštas deguto žiniasklaidos medaus statinėje. Tad ko norėti iš mūsų abiturientų, patiriančių lietuvių kalbos egzamine vis daugiau nesėkmių.Nuotraukoje: Profesionalus bibliotekininkas ir žurnalistas, LŽS Kauno apskrities skyriaus narys Antanas Staškevičius
Vido Mačiulio nuotr.