Dauguma Seimo narių liko nepatenkinti Kainų komisijos ataskaita ir jos veikla, todėl ir nusprendė balsuoti prieš nutarimą, kuriuo ataskaita patvirtinama. Todėl ji grįžta svarstymui į Seimo komitetus ir po kurio laiko vėl bus teikiama parlamentarams patvirtinti.
Pasak Kainų komisijos pirmininkės Dianos Korsakaitės, situaciją energetikos kainų srityje į gerąją pusę gali pakeisti didesnė konkurencija šiame sektoriuje.
Betgi savo laiku Energetikos ministerija Prezidentūros nurodymu inicijavo „konkurenciją karšto vandens tiekime“, kurią Buitinių vartotojų sąjunga pavadinimo „Masine psichoze – pasirink karšto vandens tiekėją“.
Kainų komisija, savaime suprantama, Prezidentūros spaudžiama, įsijungė į šią psichozę ir įvedė centralizuotai paruošto, jo tiekimo vamzdynais į daugiabučius namus pristatyto ir parduoto karšto vandens kainas tenai, kur šilumos punktai randasi daugiabučiuose namuose ir dargi kalba apie centralizuotai ruošiamą, jo tiekimo vamzdynais (arba atvira šildymo sistema) pristatomą ir parduodamą karštą vandenį, vadovaujantis sveiko proto logika, net kalba neturi eiti.
Taigi už šią Prezidentūros sumanytą, taip sakant, konkurenciją karšto vandens tiekime, pvz. Vilniaus šilumos vartotojai už kiekvieną kubinį metrą karšto vandens už nieką sumoka ~ 2 litus.
Gal iš šios, atsiprašant, veiklos turi naudą Vilniaus šilumos tiekėjas ?
Kur jau ten ?
Pvz. už 2011 metus ši „veikla“ Vilniaus šilumos tiekėjui „atnešė“ 5 milijonus nuostolio, kuris susidarė jam su geriamo vandens tiekėju atsiskaitant pagal daugiabučių namų įvadinius geriamo vandens apskaitos skaitiklius, o gyventojams su šilumos tiekėju atsiskaitant pagal jų butų karšto vandens skaitiklius.
Todėl labai jau įdomiai charakteringas yra toks Seimo nario ir Kainų komisijos pirmininkės dialogas:
V. A. MATULEVIČIUS (DKF):
„Gerbiamoji pirmininke, kaip jūs vertinate padėtį, kai karšto vandens tiekėjai į daugiabučius patys stato apskaitos priemones ir tas priemones kontroliuoja?
Ar tai yra normalu?
Ir dar, pavyzdžiui, Vilniuje verčia gyventojus keisti skaitiklius, kurie tebegalioja pagal sertifikaciją?”
D. KORSAKAITĖ:
„Dėl karšto vandens.
Kaip reguliatorius, mes manytume, kad visa tai, kas yra už įvadinio apskaitos prietaiso, turėtų būti bendru gyventojų sutarimu paskirstoma, skaičiuojama ir apmokama.
Vartotojai turėtų būti labiau įgalinami priimti sprendimus.
Šiuo metu situacija yra tokia, vaizdžiai tariant, kad iki įvadinio apskaitos prietaiso produktas priklauso šilumos tiekėjui, tada šilumos punktas ir visi vamzdynai iki gyventojų skaitiklių priklauso kažkam – gyventojams, juos prižiūri dažnu atveju administratoriai prižiūrėtojai.
O tie skaitiklių…
Tai tampa kaip ir šilumos tiekėjo administruojama paslauga.
Tai, žinoma, tokių dalykų neturėtų būti.
Bet suprantama, kad visi apskaitos prietaisai, kainuoja, suteikia komfortą, bet jie kainuoja tam tikrus pinigus, ir iš tiesų galima kalbėti apie tai, kas turėtų apskaitos prietaisus prižiūrėti, metrologiškai tikrinti ir už tai mokėti.
Mes būtume už tai, kad gyventojai būtų komplektiškai įgalioti tvarkytis savo nuosavybės ribose.”
Visų pirma, toks Seimo nario klausimas akivaizdžiai ir nepaneigiamai įrodo jo gilią teisinę prostraciją.
Toks nusišnekėjimas tolygus pasiūlymui, kad svarstykles parduotuvėse statytų ir prižiūrėtų patys pirkėjai …
Lygiai taip pat akivaizdu, kad jam suvokti, kas yra centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas, yra tiesiog neprieinamas dalykas …
Vienkart būtina pažymėtina, kad šiuo savo atsakymu Kainų komisijos pirmininkė, mūsų nuomone, iš esmės pripažino, kad Kainų komisija yra Prezidentūros politinės korupcijos įkaitas.
Visiškai teingai „manytų“ Kainų komisijos pirmininkė – kas už šilumos ir geriamo vandens naudojamo karšto vandens ruošimui įvadinių daugiabučių namų apskaitos prietaisų –tas „ turėtų būti bendru gyventojų sutarimu paskirstoma, skaičiuojama ir apmokama“ ir jokia kalba apie karšto vandens kainas neturi kilti …
Būtent taip ir nustato Šilumos ūkio įstatymas.
O yra taip, kaip yra, nes jeigu Kainų komisija elgtųsi pagal Šilumos ūkio įstatymą, ji visų pirma nedelsiant panaikintų akivaizdžiai neteisėtas karšto vandens kainas.
Tačiau tada iškiltų klausimas, o kas gi turėtų atlyginti vartotojams jų patirtus nuostolius už nesuteiktas karšto vandens tiekimo paslaugas, ir kas gi turėtų atlyginti šilumos tiekėjams už jų patirtus milijoninius nuostolius dėl šios, prievartinės, atsiprašant, karšto vandens tiekimo veiklos.
Betgi šios „konkurencinės veiklos“ iniciatorius tai yra Prezidentūra …
O Prezidentės tiek kompetencija, tie raputacija, tiek jos reitingai liaudies tarpe yra TABU ….
Mūsų nuomone Kainų komisijos ataskaita nepatvirtinta teisingai – nes iš esmės tai vienkart yra atitinkamas ir Prezidentūros įvertinimas.
Tačiau vienkart būtina suprasti ir atjausti iš esmės už savo veiksmus jokios atsakomybės nenešančios Prezidentūros valdomą Kainų komisiją.
Na o ką gi iš esmės galima padaryti, kad visuomenė patikėtų valstybiniu kainų reguliavimu.
Būtina energijos kainų nustatymo metodikas išimti iš Kainų komisijos kompetencijos.
Praeitos kadencijos Seimas buvo priėmęs atitinkamas įstatymų pataisas, tačiau Prezidentė jas vetavo. o Seimui neužteko potencijos jos veto įveikti.
Prezidentės veto visiškai suprantamas – nenumaldomas noras ir toliau valdyti Kainų komisiją.
Betgi gal gi vis tiktai Lietuvos valstybės interesas yra viršesnis už Prezidentės nepamatuotas ambicijas, gal šiam Seimui pakaks potencijos valstybės interesų labui atkovoti Kainų komisiją iš Prezidentūros globos.
Galgi Seimui pakaks galių bent jau nutraukti prievartinį centralizuotai paruošto karšto vandens kainų taikymą tenai, kur jo iš esmės nėra.
Kaip sakoma, pagyvensime, pamatysime ….
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) piešinys