Socialiniuose tinkluose ir oficialiuose pranešimuose kviečiama balandžio 8-osios vakarą rinktis Nepriklausomybės aikštėje sostinėje ir pareikšti savo nuomonę aktualiais Lietuvos gyvenimo klausimais. Pateikiame dvi nuomones.
Birutė DAVIDONYTĖ, Žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkė
Į protestą pakviesti jus norėčiau politologo Mato Baltrukevičiaus žodžiais: “galutinei baigčiai svarbu, kiek susirinks žmonių. Jei jų susirinks kelis kartus mažiau nei žiemą, valdantiesiems tai bus signalas, kad šis klausimas mažiau rūpi. Jei jie matys, kad pasipriešinimas neišsikvėpė, galbūt kažkas ir pasikeis.” Ir taip, matyt, tai yra tiesa. Bet kiekvienas šioje vietoje priimam asmeninius sprendimus ir už visus kalbėti sunku. Aš žinau, kad geriau padaryti viską, kas tik įmanoma, kad laisvę apgintume dabar, net jei ir nesėkmingai, nei po to ilgus metus gailėtis, kad gal ir galėjome kažką pakeisti, gal ir galėjome tam pasipriešinti, bet nepadarėme. Tas gailėjimasis post factum, neleidžiantis miegoti naktimis, yra baisiausias jausmas, koks tik gali egzistuoti. Šiandien žiniasklaidos profesorius, mano dėstytojas Deimantas Jastramskis pasakė, kad pavojų žiniasklaidai šiuo metu vertina 8 balais iš dešimties. Kiti ekspertai įvertino, kad valdančiųjų projektas įves cenzūrą Lietuvoje, kuri pagal Konstituciją draudžiama. Prieš šį projektą argumentus seniai išdėstė jau dešimtys ekspertų ir institucijų ne tik iš Lietuvos. Mes turime progą Seimo nariams parodyti, ką galvojame dabar. Kol dar nėra per vėlu. Pasimatykime balandžio 8 d. 18 val. Nepriklausomybės aikštėje.
Saulius JAKUČIONIS, BNS vyriausiasis redaktorius
Man rūpi laisvas žodis, bet neisiu į protestą. Šiandien prie Seimo renkasi žmonės, protestuojantys prieš siūlomus LRT įstatymo pakeitimus. Man, kaip žmogui, dirbančiam žiniasklaidoje, žodžio laisvė ir žurnalistikos nepriklausomumas nėra abstraktūs principai. Todėl visiškai suprantu kolegas ir siunčiu linkėjimus tiems, kurie jaučia pareigą ateiti ir viešai išsakyti savo poziciją. Vis dėlto šiame mitinge nedalyvausiu. Ne todėl, kad man nerūpėtų tai, kas vyksta su nacionaliniu transliuotoju, o priešingai – todėl, kad rūpi. Manau, kad su kritika įstatymo projektu protesto lyderiai žengė per toli ir kuria terpę ne kokybiškam pokalbiui apie teisėkūrą, o susiskaldymui. Renkuosi atsitraukti, nedalyvauti aktyvizme, neprieštarauti viskam urmu, o stengtis giliau matyti siūlymų turinį, kur slypi realios rizikos, o kur viešąją diskusiją keičia emocijos, politinės simpatijos ir antipatijos ar protesto retorika kaltinimai LRT užvaldymu panašus politizuotas žodynas man neatrodo rimti argumentai.
Vilmanto Raupelio (LRT) nuotr.
