„Esu paprastas lietuvis mužikėlis“. Taip filosofas Algis Mickūnas pasakė kada jam teikė garbės daktaro vardą Gvatemaloje. Vieną iš daugelio garbės vardų viename iš daugelio pasaulio universitetų, kur šiandien filosofiją dėsto buvę Algio Mickūno studentai, kuriuos jis vadina sūnumis ir dukromis. Beje, dalis jų suvažiuos šią vasarą į Kauną pagerbti savo dėstytoją, kuris yra vienas žymiausių šiandien gyvenančių lietuvių filosofų.
Apie savo gyvenimą, pažiūras ir biografiją jis kalba su ironiška šypsenėle. Ko gero tik taip ir gali į pasaulį žiūrėti žmogus, kuriam teko emigruoti iš gimtinės, kęsti pabėgėlių stovyklos nepriteklius, o paskui tapti kareiviu ir dalyvauti Korėjos kare.
Iki filosofijos profesoriaus posto Ohajo universitete kelias buvo, pasitelkus nuvalkiotą klišę, ilgas ir vingiuotas. Va kaip tik klišių A.Mickūnas labai ir nemėgsta: jokių rėmų, jokių išankstinių nusistatymų, svarbiausia – atvirumas pasauliui, sako jis. Ne taip lengva suprasti kur juokauja, o kur kalba visai rimtai – jo mintis plaukia lengvai ir atrodo vis mus švelniai provokuoja. O juk filosofas tą ir turi daryti.
Žinoma, jis nėra paprastas lietuvis mužikėlis. Oi, ne. Tačiau koks Algis Mickūnas iš tiesų bus galima sužinoti per TV1 šį šeštadienį 15.30 val. „Pasivaikščiojimuose su Algiu Mickūnu“.
Diena buvo šalta ir po pasivaikščiojimo su filosofu užsukome į barą išgerti taurės jo mėgstamo džino. Tiesa, šito nerodysime, nes negalima. Tačiau visa kita – jūsų dėmesiui.