Prisipažinsime, mus gerokai šokiravo buvusios darželio direktorės Tatjanos Kaunienės atviras laiškas (www.kaunozurnalistai.lt 2013 02 28). Ne tik šokiravo, bet ir pribloškė: melagingais, išgalvotais teiginiais, faktų iškraipymu, tik sau palankios informacijos pateikimu. Dar labiau nustebome, kad laiškas buvo įdėtas į žurnalistų svetainę net nepabandžius pasidomėti kitos pusės argumentais.
Ilgą laiką nenorėjome veltis į bereikalingą viešą susirašinėjimą, juk tikroji tiesa T. Kaunienei yra žinoma. Ir nereikėtų dėl to juodinti skunde nurodytus faktus tyrusios darbo grupės, skyriaus, savivaldybės vadovų. Jei šis puolimas yra gynyba, tai ji mažų mažiausiai neetiška. Tik prof. A.Vitkaus komentaras (www.kaunozurnalistai.lt 2013 03 22) paskatino išsakyti ir savo argumentus, kad visuomenė ir žurnalistai toliau nebūtų klaidinami.
Esame savivaldybės darbuotojai, į kurių darbo funkcijas įeina ne tik ugdymo procesų koordinavimas, bet ir priežiūra. Visuomenės kartais esame kaltinami, jog nepastebime ar toleruojame švietimo įstaigų veikloje pasitaikančias blogybes. Tačiau kai jas nustatome ir įvardijame – pasipila kitokie kaltinimai – kaip drįsome.
Niekam nėra malonu dalyvauti skundų tyrime. O tenka. Džiaugiamės, kai jie nepasitvirtina, nes visi esame vienos didelės švietimo bendruomenės nariai. Tačiau neturime teisės užsimerkti, kai faktai bado akis. Taip pat ne mes pasirenkame kada reaguoti į skundus, o kada ne. Tam yra valsybėje nustatyta tvarka.
Skundas, kurį gavome iš Specialiųjų tyrimų tarnybos apie Kauno lopšelio darželio „Varpelis“, kuriam vadovavo T.Kaunienė, tam tikrus veiklos aspektus, nebuvo anoniminis. Tai informacija, šios žinybos atsiųsta ištyrimui ir reikalaujanti atsakymo. Tad netirti neturėjome teisės. O ir tirti vykome vildamosi informacijos nepagrįstumu. Juk įstaigai vadovauja ilgametę patirtį turintis vadovas. Daugeliui darbo grupės narių tai buvo pirma pažintis su direktore, tad jokių negatyvių nuostatų tiesiog negalėjome turėti.
Galime suprasti, nėra malonu, kai atvyksta tikrintojai, prašo dokumentų, kviečia pokalbiui darbuotojus. Visi direktorės argumentai, kuriuos ji išsakė, buvo išklausyti ir išgirsti. Jokių priekaištų darbo grupės atžvilgiu tuomet ji neturėjo. Tad kodėl laiške reikia meluoti, išgalvojant „ypatingus darbo grupės metodus“, „nemalonius šaltukus“, „nuvalkiotas frazes“, kurių nebuvo, paminint tik pažymoje įrašytas detales ir pamirštant esminius pažeidimus.
Juk darželyje įvairiose pareigose buvo įdarbinti visi jos šeimos nariai: vyras (iki 2009 m), sūnus, dukra, marti. Kuo tik jie nedirbo: sargais, kiemsargiais, dailidėmis, auklėtojomis, muzikos pedagogėmis, raštvedėmis, archyvarėmis, baltinių prižiūrėtojomis, valytojomis, auklėtojos padėjėjomis ir kt. Vieši ir privatūs interesai nebuvo deklaruojami įstatymų nustatyta tvarka.
Tuo metu, kai buvo taupomas įstaigos biudžetas, mažinami etatai, kiti įstaigos darbuotojai gaudavo tik minimalius atlyginimus, šeimos nariams, dirbantiems daugiau nei vienu etatu, nuolat buvo skiriami priedai, net nenurodant, už kokius darbus. Ir tikrai ne keliolika litų, kaip rašo T.Kaunienė. Kurį laiką būsimoji marti dirbo auklėtojos pareigose neturėdama tam reikalingo pedagoginio išsilavinimo.
Dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus kasmet be darbo liekančios darželio auklėtojos, pradinių klasių mokytojos, jauni, darbo ieškantys specialistai mielai būtų pasinaudoję galimybe gauti nors ir laikiną darbą. Priedas dukrai už muzikos pedagogės pareigas buvo išmokėtas net vasarą, kuomet ugdymo procesas įstaigoje nebuvo vykdomas. Tarifikuotas dukros darbo laikas nesutapo su faktiniu. Darbo grafikas ant patalpų durų rodė, jog su vaikais dirbama mažiau valandų, negu paskirta.
Rasta ir kitų grubių pažeidimų. Elektriku ir santechniku 1 etatu darželyje dirbęs darbuotojas pats patvirtino, kad pirmaeilėse pareigose taip pat 1 etatu dirba kitoje darbovietėje, o į darželį atvyksta tik iškviečiamas. Ar tai pažeidimai, kuriuos ištaisyti galima, anot direktorės, „per gerą pusvalandį“?
Vardinti galima būtų ir daugiau, bet ar reikia. Ir turbūt ne darbo grupės kaltė, kad skunde minėti faktai pasitvirtino. Turbūt juos rašė kantrybės ir vilties netekę, pakankamai informacijos apie įstaigos veiklą turėję žmonės.
Apie kokį susidorojimą kalbama laiške? T.Kaunienė turėjo pakankamai laiko paneigti pažymoje nurodytus teiginius, su jais nesutikti. Kažkodėl taip neįvyko.
Tik įvertindami direktorės garbų amžių, ilgametę vadybinę veiklą skyriaus ir savivaldybės vadovai neperdavė pažymos tolesniam nagrinėjimui, pasiūlę direktorei pačiai apsispręsti dėl ateities.
Gerbėme jos pasirinkimą, norėjome atsisveikinti prisimenant tik tai, kas buvo gera. Ar tai išėjimas, kaip teigia T.Kaunienė, „oriai, pakelta galva“ paliekame spręsti jai pačiai. Tik kodėl tuomet ieškoma kaltų ir pilamas purvas?
Tą daryti, žinoma, lengviau, kai namuose yra savas žurnalistas. Galima ateiti į miesto įstaigų vadovams organizuojamus pasitarimus, platinti anketas, kviečiant teikti informaciją apie neįtikusius savivaldybės darbuotojus ir žadant juos spausdinti. Kaip šio fakto įrodymą pridedame įstaigų vadovams pasitarimo meu platintą anketą.
Yra sakoma, kad puolimas – geriausia gynyba. Tik kam ir nuo ko reikia gintis, kas ką puola ar yra puolamas?
Pagarbiai,
Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas
Darbo grupė: Vida Kučiauskienė
Audronė Bukmanaitė
Ramunė Prunskienė
Ingrida Alkevičienė
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys