Negalėdami išsiaiškinti, kas nutekino informaciją apie teisėsaugos ataką prieš banką „Snoras”, prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudžiami prokurorai nusprendė smogti šią žinią paskelbusiems žurnalistams.Tokį sprendimą patvirtino Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Berezovskis.Generalinės prokuratūros prokuroro Sergejaus Stulginskio sprendimu už atsisakymą įvardyti informacijos šaltinį publikacijos „Įsakymas – sutrypti lietuviškus bankus” autoriui Arvydui Lekavičiui paskirta 15 minimalių gyvenimo lygių (1950 litų) dydžio bauda.
Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai pareigūnai ryžtasi nubausti savo šaltinį išsaugoti nusprendusį žurnalistą. Prezidentės nurodymus klusniai vykdantys prokurorai ir teisėjai spjovė į Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad žurnalisto teisė neatskleisti savo informacijos šaltinio – viena demokratijos garantijų. Įstatymai numato, kad reikalauti iš žurnalisto nurodyti informacijos šaltinį galima tik išskirtiniais atvejais – kai kyla pavojus žmogaus gyvybei arba valstybės saugumui.
Po publikacijos – šokas
Publikacija „Įsakymas – sutrypti lietuviškus bankus” dienraštyje buvo išspausdinta 2011 metų lapkričio 15-ąją. Jau tą pačią dieną kilo sąmyšis. Generalinė prokuratūra puolė neigti laikraštyje skelbiamą informaciją apie planuojamas sankcijas prieš lietuviškus bankus, o Lietuvos banko vadovai tvirtino, kad visos šalies kredito institucijos veikia stabiliai. Atrodė, kad šalies vadovai po publikacijos atsikvošėjo ir atsisakė Lietuvos ekonomiką griaunančių planų.Tačiau paaiškėjo, kad sumanymą pavyko pristabdyti tik trumpam – jau kitą dieną bankas „Snoras” buvo uždarytas, o jo vadovams iškelta baudžiamoji byla.
Nurodymas – nubausti
Tačiau tai, kad dėl informacijos nutekinimo ne viskas vyko sklandžiai pagal planą, užrūstino prezidentę. Valstybės saugumo departamentui buvo liepta išsiaiškinti, kas galėjo „Lietuvos rytui” nutekinti informaciją. Po kelių savaičių tyrimo buvo surašyta slapta pažyma, kad vadinamieji kurmiai – tuomečiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas. Nors tikrąjį informacijos šaltinį žinojo tik „Lietuvos ryto” žurnalistas, saugumiečiai jo netgi neapklausė.Tos pažymos pakako – netrukus tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir V.Gailių, ir V.Giržadą atleido iš pareigų.
Byla – po trijų mėnesių
Nors tiek V.Gailius, tiek V.Giržadas kategoriškai neigė savo kaltę ir apskundė teismui R.Palaičio sprendimą, tokia bausmė kai kam pasirodė per švelni. Netrukus iš Prezidentūros į Generalinę prokuratūrą atskriejo naujas nurodymas – atleistiems FNTT vadovams iškelti ir baudžiamąją bylą. Tačiau nors po publikacijos paskelbimo jau buvo praėję keli mėnesiai, paaiškėjo: prokuratūra net nebuvo pradėjusi ikiteisminio tyrimo. Tai padaryti nuspręsta tik praėjusių metų vasarį, kai buvo gauti prezidentės nurodymai. Nors ir pirmo kurso teisės studentas žino, kad pavėluotai iškelta byla dažniausiai yra pasmerkta, prokurorai ryžosi pradėti tyrimą. Šiai nesudėtingai bylai tirti buvo mestos didžiulės pajėgos – prokurorams talkino kelių specialiųjų tarnybų pareigūnai. Nors tyrėjai tyliai burbėjo, kad dėl kažkieno užgaidų yra atitraukiami nuo svarbių darbų, privalėjo vykdyti prokurorų nurodymus.
Buvo pateikti įtarimai
Nors į galimų informatorių sąrašą buvo įtraukti keli pareigūnai, iš tiesų buvo siekiama rasti bet kokių įkalčių, kad informaciją nutekino V.Gailius arba V.Giržadas. Prokuratūra tai darė pasitelkdama ir šou elementus. Balandį, kai nuo publikacijos paskelbimo jau buvo praėję daugiau kaip penki mėnesiai, V.Giržado bute atlikta krata. Vargu ar galima patikėti, jog prokurorai manė, kad patyręs kriminalistas savo namuose laikys nusikaltimo įkalčius. Tą pačią dieną prokurorai pompastiškai pranešė, kad V.Giržadui pareikšti įtarimai dėl informacijos apie „Snorą” nutekinimo. Tačiau nebuvo pranešta, kaip tie įtarimai suformuluoti. O jie skambėjo maždaug taip: „Nenustatytoje vietoje nenustatytu būdu ir nenustatytu laiku V.Giržadas perdavė „Lietuvos ryto” žurnalistui A.Lekavičiui informaciją.”
Įkalčiai – iš oro
Pagrindu tokiam įtarimui esą tapo žurnalisto ir V.Giržado telefono skambučių analizė. Nors pareigūnai neužfiksavo jokių tarpusavio skambučių, buvo nustatyta, kad vieną kartą jie tuo pačiu metu lankėsi prekybos centre „Panorama”. Tyrėjai suprato, kad remdamasis tokiais įkalčiais bylos teismui neperduosi. Juolab kad tuo pat metu „Panoramoje”, pasirodo, lankėsi ir kiti informacijos apie ataką prieš „Snorą” turėję Generalinės prokuratūros pareigūnai bei Prezidentūros darbuotojai.
Apklausė tik po pusmečio.
Griebdamiesi šiaudo, praėjus keliems mėnesiams po publikacijos pasirodymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjai prokurorų nurodymu į apklausą pagaliau iškvietė žurnalistą A.Lekavičių. Tačiau jis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise neatskleisti informacijos šaltinio. Matydami, kad pateko į aklavietę, prokurorai ėmėsi karštligiškų veiksmų. Jie kas dvi savaites kviesdavo žurnalistą į apklausas ir įtikinėjo jį duoti parodymus. Nepavykus išgauti informacijos buvo pradėti spausti žurnalisto šeimos nariai ir draugai.
Verslininką čiupo gatvėje
Vieną žurnalisto draugą – automobilių serviso įmonės vadovą – STT agentai sulaikė tiesiog gatvėje, įgrūdo į automobilį tamsintais langais ir nusivežė į prokuratūrą. Ten vyriškis buvo tardomas beveik šešias valandas. Pagrindinis reikalavimas buvo patvirtinti, kad žurnalistas artimai bendravo su V.Giržadu, kad su juo susitikinėjo Druskininkuose. Nors vyriškis dievagojosi niekada nematęs žurnalisto nei su V.Giržadu, nei su kitais aukštais pareigūnais, tyrėjų tai neįtikino. Praėjus kelioms savaitėms po šios pirmosios apklausos, verslininko namuose anksti rytą buvo padaryta krata, žmonos ir vaikų akivaizdoje jis iš namų buvo išvežtas į policijos komisariato areštinę. Ten paimti pirštų atspaudai, jis lyg tikras nusikaltėlis buvo nufotografuotas iš priekio ir profilio.
Saugumo versija subliūško
Nors jau per pirmąsias apklausas žurnalistas A.Lekavičius tyrėjams pareiškė, kad nei V.Gailiaus, nei V.Giržado nepažįsta ir gyvenime jų nėra sutikęs, pareigūnai toliau tikrino VSD pateiktą informaciją apie tai, kad jie yra geri bičiuliai ir nuolat susitinka Druskininkuose esančioje pirtyje. VSD operatyvininkai toje pirtyje slapta sumontavo klausymosi aparatūrą, o STT į šį kurortą nusiuntė savo tyrėjų desantą. Į apklausą buvo iškviesta pirtį prižiūrinti moteris. Iš pradžių druskininkietė teigiamai atsakė į klausimą, ar pažįsta V.Giržadą. Tyrėjai jau trynė rankas, kad aptiko įrodymą, bet tolesnis atsakymas juos nuleido ant žemės: „Taip, tai tas plikis, kuris „Eurovizijos” konkursą organizuoja.” Moteris patvirtino, kad V.Giržado, kuris domina STT, ji akyse nemačiusi.
Ėmė tardyti žurnalistus
Nors subliūško ir ši tyrėjams saugumiečių pateikta versija, Generalinės prokuratūros vadovai vis tvirtino, kad tyrimas vyksta sėkmingai. Drauge buvo ieškoma bet kokia dingstimi kaip nors pratęsti tyrimo terminus, kad nereikėtų prezidentei raportuoti, jog jos nurodymas neįvykdytas. Prokurorų nurodymu tyrėjai buvo įpareigoti apklausti žurnalisto A.Lekavičiaus šeimos narius, o paskui – ir kitus „Lietuvos ryto” darbuotojus. Iš pradžių po kelis kartus buvo kviečiami redakcijos vadovai, po to – techninis personalas. Po šių apklausų į STT buvo pradėti kviesti ir žurnalistai. Pagrindinis tyrėjų klausimas – su kuo bendrauja jų kolega A.Lekavičius, kas gali būti jo publikacijos apie „Snorą” informacijos šaltinis. Viena į apklausą iškviesta „Lietuvos ryto” žurnalistė tyrėjams tiesiai šviesiai pareiškė, kad jie patys, bandydami išgauti informacijos šaltinį, trypia žiniasklaidos laisvės pamatus.
Pranešė apie kratą
Kai visi bandymai išseko, prokurorai sukurpė naują planą, kaip dar laimėti laiko. Buvo nutarta žurnalisto A.Lekavičiaus namuose ir darbovietėje atlikti kratą – paimti kompiuterius, užrašus. Tai jau duotų teisinį pagrindą mažiausiai pusę metų pratęsti tyrimo terminą. Tačiau apie šį sumanymą žurnalistui pranešė jo šaltiniai. Tyrėjams buvo išsiųsta žinutė taupyti valstybės pinigus ir neatlikti bergždžių veiksmų. „Aš galiu pats pateikti jus dominančius dokumentus ar kompiuterius”, – rašė žurnalistas.
Nutarė paveikti baudomisNepavykus įgyvendinti šio plano, prokurorai nutarė žurnalistui atkeršyti baudomis. Prokuroras S.Stulginskis kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, kad šis žurnalistui A.Lekavičiui už atsisakymą įvardyti šaltinį paskirtų 15 minimalių gyvenimo lygių dydžio baudą. Tačiau bylą gavęs teisėjas Dainius Grizickas šį prokuroro prašymą atmetė kaip nepagrįstą.Prokuroras nenuleido rankų – tame pačiame teisme surado anksčiau prokuratūroje dirbusį teisėją V.Berezovskį. Šis nedvejodamas patenkino buvusio savo kolegos prašymą. Apie bylos nagrinėjimą teisme žurnalistas net nebuvo informuotas. Kaip sakoma, nubaustas už akių be teisės pateikti savo argumentus.
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) piešiniai