Daugumai mūsų susėdus prie pietų stalo į galvą šauna netikėčiausių idėjų. Tačiau kiekis jų yra jgyvendinamos? Vilniečių Gailių šeimos sumanymas įsteigti premiją virto kūnu. Jau trečius metus Kovo 11-osios išvakarėse premija įteikiama bendru visų šeimos narių sutarimu pasirinktam žmogui „Už viešojo gyvenimo refleksijas, išreikštas žodžiais arba darbais ir siekiančias bendrojo gėrio”.
ANŪKAI DAR NEBALSUOJA
Pirmiausia reikėtų supažindinti su visu Gailių klanu, kurį šiuo metu sudaro septyni balsavimo teisę turintys nariai. Klano galva – Antanas Gailius, žinomas poetas, eseistas ir vertėjas. Jo žmona Danutė Gailienė, Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja, – tikriausiai klano kaklas (tikiuosi, nesupyks už tokį paskirtą vaidmenį).
Žinoma, klanui priklauso ir judviejų vaikai su antrosiomis pusėmis: jaunėlė dukra ekonomistė Kotryna ir neseniai prie jų prisijungęs iš Telšių kilęs jos vyras programuotojas Rokas Tamoševičius, vidurinioji Gabrielė, literatūros kritikė ir vertėja, bei vyresnėlis sūnus Bernardas, teisininkas ir istorikas, su žmona įneša, geležinkelių specialiste.
„Tarp klano narių dar yra ir trys mūsų anūkai, tačiau siūlyti kandidatus premijai gali tik aukštąjį mokslą baigę klano nariai“, – šypsodamasis paaiškina A. Gailius. Kuris šeimos narys iškėlė premijos idėją, šiandien jau niekas tiksliai nebeprisimena.
„Buvo 2010-ųjų ruduo. Visi vaikai su šeimomis buvo susirinkę pas mus pietų. Kažkas pasiūlė įsteigti premiją. Kiti pritarė“, – mintimis grįžta į praeitį pašnekovas. Pasak jo, tas ruduo buvo gana liūdnas laikas, Lietuvoje visi dūsavo, raudojo ir aimanavo, kaip viskas pas mus blogai.
LEMIA ARTIMOS VERTYBĖS
Gailių šeima klanu pasivadino taip pat neatsitiktinai, o reaguodama į to laikotarpio realijas. Kaip tik tada, prieš trejus metus, Lietuvoje šis žodis, tiesa, dažniausiai vartotas nusikalstamai grupuotei apibūdinti, buvo labai populiarus. Kartu jis liudija šeimos polinkį šmaikštauti, gebėjimą į daug ką žvelgti su humoru.
„Premija atspindi subjektyvią ir sutartinę klano nuomonę. Kitaip sakant, ją skiriame asmenybei, kurios vertybinės nuostatos, viešojo gyvenimo įžvalgos ir požiūris į tai, kas Lietu¬voje vyksta, mums yra artimi“, – dar išsamiau komentuoja A. Gailius.
Dėl pirmojo premijos kandidato daug ginčių nekilo. Dar per tuos pačius pietus buvo pa¬siūlyta kultūros filosofo Tomo Daugirdo kandidatūra. (Beje, tai kandidato slapyvardis, tikroji jo pavardė viešai neskelbiama ir apdovanojimo ceremonijoje jis nedalyvavo, premija jam buvo perduota.) Tomas Daugirdas – visų šeimos narių mėgstamas autorius.
Galvojant, kokį žmogų apdovanoti šiemet, būta smagaus sutapimo. „Pernai, gal kokį lapkričio mėnesį, vaikai buvo susirinkę mūsų namuose. Staiga man atėjo į galvą mintis, kad reikėtų apdovanoti Ingridą Šimonytę. Einu į kambarį ir sakau: turiu pasiūlymą. Man dar nespėjus jo pasakyti Gabrielė netikėtai ištaria: Ingrida Šimonytė“, – juokiasi A. Gailius.
Kriterijai, pagal kuriuos renkami premijos nominantai, numatyti klano įstatuose (taip, yra netgi tokie, patvirtina klano galva). Kaip matyti iš labai skirtingų per trejus metus ap¬dovanotų asmenybių, „viešojo gyvenimo refleksijos“ suprantamos gana plačiai ir apima įvairiausias sritis.
NEBUS APDOVANOJAMA PINIGAIS
Įstatuose taip pat numatyta, kad ši premija niekuomet nebus piniginė, nes jos sumanytojai nėra milijonieriai, galintys tam skirti sumą, kurią būtų galima vadinti premija. Tačiau, pasak pašnekovo, apdovanojimas nėra ir visiškai simbolinis: premijos laimėtojas, be diplomo, dar gauna sidabro medalį.
Medalis nekainuoja tūkstančių, tačiau kelis šimtus litų reikia skirti. Ankstesniais metais medaliai buvo pagaminti Gailių šeimos lėšomis, o šiemet du rėmėjai dovanojo po sidabrinį caro rublį, kurie ir virto medaliu. Kasmet ieškoma ir leidyklos, kuri paremtų knygomis, jos dalijamos nemokamai apdovanojimo ceremonijose koncertuojančio „Aidijos“ choro dainininkams ir kitiems rėmėjams.
Šiais metais knygų nemokamai gauta iš leidyklos „Tyto alba“. Simboliška,kad tai buvo šioje leidykloje išleista naujausia D. Gai¬lienės knyga „Kąjie mums padarė“ apie psi-chologines mūsų tautos traumas, kurias lie¬tuviai patyrė kentėdami miškuose, kalėji¬muose, tremtyje ar emigracijoje.
„Visi turime savo darbus, tačiau ši nauja veikla mums labai smagi ir prasminga. Kiekvienais metais galvojame, ar susirinks pakankamai žmonių į premijos įteikimo ceremoniją. Vieni klano nariai svarsto, ar Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, kurioje ji vyksta, bus užimta bent 10 kėdžių, kiti – ar kėdžių visiems užteks. Šiandien jų net pritrūko“, – aiškina A. Gailius.
Iš tiesų trečiosios Gailių klano premijos įteikimo vakarą nedidelė muziejaus salytė buvo tiesiog sausakimša. Premijos įteikimo buvusiai finansų ministrei finansų specialistei I. Šimonytei ceremonijai vadovavo aktorius Ridas Jasiulionis, šventišką nuo¬taiką kūrė choras. Oficialiajai daliai pa-sibaigus visi dar ilgai šurmuliavo prie vvno taurės.