Savaitgalio pašnekesys apie kardioprotekciją su ilgamečiu Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininku, kolegų vadinamu žinomiausiu Nicos lietuviu, Perkūnu Una Liutkus.
-Gerb. Perkūnai, Jūsų entuziazmas, dažni vizitai į Lietuvą nesustoja. Iš pažiūros, rodos, sveikata nesiskundžiate. Kokios to paslaptys?
-Jokių paslapčių neturiu. Manau, kad mane gimusį Prancūzijoje, saugo stiprūs tėvelių žemaičių (tėtis kilęs iš Mažeikių, mama – Telšių) genai. Nepaisant, kad buvau diplomato vaikas, tačiau mano vaikystė Prancūzijoje prabėgo tarsi tikrame Lietuvos kaime: augau apsuptas naminių gyvūnų – vištų, ožkų, triušių. Be jokių chemikalų ar nesveiko maisto. Ir tik išsiruošęs į pirmąją klasę (Villefranche, Nicoje) labai nustebau, kad niekas aplinkui nekalba lietuviškai. Nors Mamytė rūkė, tačiau tai darydavo ne namuose, pasislėpusi, kad niekas nematytų
-Kas Jums yra svarbiausia stiprinant ŠKL sveikatą?
-Greta visų gydytojo paskirtų vaistų, kuriuos vartoju, esu įsitikinęs, kad man labiausiai padeda lietuviška bičių duonelė, kurią vartoju jau 10 metų po vieną arbatinį šaukštelį per dieną.
Ar sekate savo arterinį kraujospūdį ir esate atitus gydytojo pateikiamoms rekomendacijom?
-Taip, reguliariai lankausi pas savo gydytoją kardiologą, uoliai vykdau visas rekomendacijas. Reguliariai matuojuosi arterinį kraujo spaudimą. Besąlygiškai pasitikiu gydytojais, niekada apie sveikatą neieškau informacijos internete.
-Ko palinkėtumėte mums Lietuvoje?
-Norėčiau iš Nicos perduoti daugiau saulės ir šilumos, nors, regis šią žiemą ir Lietuvoje jos pakanka.
Nuotraukoje (viršuje): Raimondas Kubilius ir Perkūnas Una Liutkus (dešinėjs) ; 2024 m. rugpjūtis Villefranche-sur-Mer, tyrinėjant A.J. Greimą.
_______________________________________