Lygiai prieš keturias savaites staiga mirė laikraščio „Ūkininko patarėjas” žurnalistė, V. Kudirkos premijos laureatė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Aldona Svirbutavičiūtė.
Liūdnos sukakties dieną pateikiame žurnalo „Šeimininkė” redaktorės Dalios Juškienės parašytas jaudinančias eilutes, skirtas buvusiai kolegei, „Atleisk, Aldona”…
Mirtis ne tokia žiauri kaip mes. Kadaise, perskaičiusi šią Akselio Miuntės mintį jo magiškame kūrinyje „Knyga apie San Mikelę“, visa esybe protestavau: „Kaip?! Juk mirtis pati savaime yra žiauri!“ Dabar dažnai prisimenu šį teiginį ir mintyse po juo pasirašau.
Kolegė Aldona Svirbutavičiūtė išėjo stebėtinai gražiai. Ką tik atšventusi savo jubiliejų. Ką tik pasimaudžiusi „Agromedia žvaigždės“ spinduliuose. Net ir rašinį į numerį paskutiniąją savo gyvenimo dieną atidavusi. Atsikėlė savo namuose nuo kompiuterio, susverdėjo ir… Stilistė nė nebuvo spėjusi perskaityti jos atsiųsto teksto, pavymui atbėgo žinia: Aldonos nebėra.
„Užuojauta artimiesiems ir bendradarbiams.“, „Teko pažinti – dirbau vienoje iš redakcijų. Jautėme pagarbą kaip talentingai žurnalistei, kaip žmogui, turinčiam tvirtas vertybes. Didelė netektis.“, „Aldutė – nuostabus ir šiltas žmogus, teko su ja darbuotis ne vienus metus. Tesiilsi ramybėje ši nuostabi moteris.“, „Labai labai gaila. Netektis žurnalistikai ir Lietuvai.“ Tokie juk ir turi būti žodžiai, kai sužinai apie kieno nors mirtį. Tiesa? Turi, bet nėra.
„Kaip matome, ne iš bado mirė.“ „Hm, ne duoną valgė, pyragus tik.“, „Sory, negaila, ji NE ŽMOGUS. Visiems jums taip, labiausiai perkamom Lietuvos kekšėm. Nekenčiu žurnalistų.“, „Ale ir riebi, mano senelė irgi buvo stora kaip kiaulė, tai irgi panašiai klumpes užvertė.“ Tos šlykštybės irgi iš ten pat – komentarų po žinia apie mirtį.
Turbūt stebitės, kokie iškrypėliai tai parašė? Ne, ne ateiviai iš blogiukų planetos. Pykčiu persmelktus komentarus internete rašo ne tik neturintys kuo užsiimti paaugliai. Tai mūsų vyrai, broliai, mylimieji, bendradarbiai, pažįstami. Tie, kurie šalia mūsų, už kuriuos dažnai turbūt galvą guldytume: jie taip negalėtų! Gali, jei tik pasislepia po anonimiškumo kaukėmis ir virsta nebe žmonėmis. Tą pačią dieną pasirodė žinutės apie Arvydo Sabonio, Rolando Pakso tėvų mirtį. Manote, ir tais atvejais komentatoriai buvo korektiški?
Užgauliojantys ir žeminantys komentarai interneto portaluose nėra tik nuomonė. Tai jau viešas įžeidinėjimas ir neapykantos kurstymas, už kurį iškelta nemažai baudžiamųjų bylų. Įžeidžiančių komentarų internete rašytojai dažniausiai drąsūs būna tik prie kompiuterių – vos jų namuose su kratos orderiu apsilanko policijos pareigūnai, drąsa išgaruoja…
Aldona mylėjo, gerbė savo skaitytojus. Mirties akivaizdoje mes Jos negalėjome apsaugoti nuo tų, kuriuos Ji principingai gynė savo rašiniuose, stengėsi padėti jiems rasti tiesą ir užtarimą. Nuo tų, kurie negerbia nieko: ne tik mirusiojo, bet ir savęs.
Žurnalas „Šeimininkė”