228. Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio paskutinis interviu 1991-ųjų sausio 15-ąją TV žurnalistui V.Mačiuliui

Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus specialistas

Paskutiniam prieškario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui 2026-ųjų kovą sukako 130 metų. Ta proga pateikiame VDK muziejuje saugomą J.Urbšio (1896-1991) prieš 35 metus duotą  paskutinį interviu televizijos žurnalistui Vidui Mačiuliui (LTV laida iš Kauno ,,Sekmadienio rytą”). Operatorius Vladas Dekšnys, šią vasarą švęsiantis savo 80-metį.

https://youtu.be/-V3hGRRLVAI?si=XmRfOWVkzJYHz9u2

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, politinis kalinys, vertėjas Juozas Urbšys gimė Šeteniuose 1896 m. kovo 12 d. Mirė 1991-ųjų balandžio 30-ąją Kaune.

J.Urbšys buvo vienas ryškiausių diplomatų ir valstybės veikėjų, ir jam teko dalyvauti daugelyje dramatiškų ir tragiškų Lietuvos valstybės momentų. 1938–1940 m. jis buvo paskutinis laisvos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Urbšys ministru buvo paskirtas jau po 1938 m. kovo 17 d. Lenkijos ultimatumo Lietuvai, tačiau per tuos porą jo darbo metų pavojus Lietuvai tik didėjo, o totalitarinių režimų spaudimas tik stiprėjo. Urbšiui teko priimti 1939 m. kovo 20 d. Vokietijos ultimatumą dėl Klaipėdos krašto, o 1939 m. spalio 10 d. pasirašyti Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį, leidusią susigrąžinti Vilnių, bet įpareigojusią įsileisti sovietų kariuomenės įgulas. Turbūt tragiškiausias momentas – 1940 m. birželio 14 d. sovietų ultimatumo priėmimas Maskvoje.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 17 d. kartu su žmona Marija buvo ištremtas į Sovietų Sąjungos gilumą – Tambovo miestą. Kalintas Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Vladimiro kalėjimuose. 1952 m. nuteistas 25 metams kalėjimo ir tik prie Chruščiovo buvo paleistas į laisvę be teisės grįžti į Lietuvą, o vėliau ir amnestuotas. Porą metų dirbęs pirties kasininku, tik 1956 m. grįžo į Kauną. Gyveno Sofijos Čiurlionienės namuose, dirbo bibliotekoje, mėgo lankytis Pažaislyje, Panemunės šile, Ąžuolyne. Paskutinius gyvenimo metus nugyveno daugiabutyje šalia VI forto žiedo.

Juozas Urbšys mirė 1991 m. balandžio 30 d., bet 1991 m. sausio 15-ąją Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje jį dar spėjo pakalbinti žurnalistas Vidas Mačiulis. Šis penkiolikos minučių vaizdo įrašas saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose, ir sukaktis – gera proga juo pasidalyti.

Juozas Urbšys buvo kalbinamas iškart po Sausio įvykių, todėl pokalbis buvo ne apie senus laikus, o apie Lietuvos žmonių auką ir vienybę sovietų nusikaltimų akivaizdoje, Sovietų Sąjungos byrėjimą, valstybių ir tautų santykius, Persijos įlankos karą, Lietuvos išlikimą ir žmones apskritai.

Vytauto Didžiojo Karo muziejaus nuotr. (apačioje) Juozas Uršys (1989), (viršuje) su TV žurnalistu Vidu Mačiuliu (1991).