Rekordinis žmonių skaičius užplūdo Istorinę Prezidentūrą Kaune, kai čia buvo pristatoma rašytojo ir žurnalisto Gedimino Jankaus drama „Kybartų aktai“ .
Pagal Lietuvos konstituciją mūsų šalis galėjo skelbti karą pasiūlius Prezidentui ir pritarus ministrų kabinetui. A.Smetona pasiūlė ginklu priešintis sovietinei kariuomenei, tačiau Vyriausybė po balsavimo atmetė šį Prezidento pasiūlymą.
Pateikiame „Kauno dienos“ žurnalistės, LŽS narės publikaciją „A. Smetonos palaikams grįžti į Lietuvą dar per anksti?”Sugriovė sovietmečio mitą
Istorinė prezidentūra Kaune lūžo nuo kauniečių, nekantravusių išgirsti šviežią žodį apie du pagrindinius ir vienintelius dramos veikėjus: Antaną Smetoną ir Augustiną Voldemarą. Tačiau tiek autoriaus, tiek kitų renginio dalyvių kalba dažniau sukosi apie pirmąjį Lietuvos prezidentą, jo vaidmenį Sovietų sąjungos agresijos akivaizdoje.
Dramos autorius, remdamasis šūsnimis dokumentų, daugybe kitų istorinių šaltinių, praktiškai sugriauna nuo sovietmečio gajų mitą apie bailų prezidento pabėgimą, išnagrinėdamas to gerai apgalvoto pasitraukimo priežastis.
Prieštarauja perlaidojimui
„Norėjau, kad dramoje Lietuva iškiltų kaip kurianti, tikinti ateitimi, o ne besišaipanti ir besityčiojanti žmonių bendruomenė – scenos veikalas turi dorinti tautą. Esu tikras – mes nesidžiaugsime dabartimi, jei neišmoksime gerbti praeities“, – teigė G. Jankus, pažymėjęs, kaip ir miesto meras A. Kupčinskas, kad jau laikas grąžinti A. Smetonos palaikus į Lietuvą.
Tačiau šis ketinimas sulaukė netikėto oponento – prezidento giminaičio Rimanto Smetonos.
„Atsirastų tokių, kurie tuoj pat išniekintų A. Smetonos kapą – esu tuo tikras. Todėl prieštarauju skubotam sumanymui perlaidoti Prezidento palaikus“, – nuliūdino susirinkusiuosius į dramos pristatymą R.Smetona.
Dramą – į sceną!
Teatrologė Elvyra Markevičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad teatras turi didžiules, įtaigesnes nei knyga, galimybes daryti įtaką visuomenei. Todėl teatralai neturėtų atidėlioti dramos atėjimo iki žiūrovo.
„Ir visai nesvarbu, ar tai apsimokės komercijos prasme“, – pabrėžė R. Markevičiūtė, atkreipusi dėmesį į istorinės tiesos reikmę ir reikšmę.
pajėgų vadas, turėjo klausti savo ministrų ir generolų nuomonės dėl pasipriešinimo Sovietų sąjungos ultimatumui.