Neįtikėtina, bet akivaizdu. 2010-ųjų gegužę gimusi Kauno žurnalistų internetinė svetainė per 30 savo veiklos mėnesių AKTUALIJOSE sulaukė tūkstantosios publikacijos. Jos autorius – mūsų aktyviausias kaunietis žurnalistas Antanas Povilas KAUNAS, kuriam už drąsius ir objektyvius straipsnius buvo įteiktas 2012 metų LŽS skyriaus valdybos apdovanojimas – „Žurnalistikos riterio“ kardas.Įdomu ir tai, kad talentingo žurnalisto publikacija „Tikro lietuvio beieškant“ herojumi tapo ir LŽS narys, klubo MES pirmininkas, kaunietis dailininkas karikatūristas Vladimiras Beresniovas (Vlaberis), kurio piešiniai jau treti metai džiugina mūsų svetainės skaitytojus.
Ačiū visiems, kurie rašo, piešia, fotografuoja ir… skaito. Laukiame jūsų informacijų, komentarų, nuotraukų, videoreportažų, pastabų ir pasiūlymų.
Rašykite ir siųskite; el.p. [email protected] www.kaunozurnalistai.lt
Antanas Povilas Kaunas. TIKRO LIETUVIO BEIEŠKANT1. „Nors rovė – neišrovė“
Greitai „švęsime“ mūsų tautos naikinimo rašytinių programų 770 – ąsias metines – 1245 metais Kryžiuočių ordinui buvo suteikta teisė nevaržomam naikinti lietuvius ir prūsus.
Tuomet Vakarų Europa mūsų tautą, kaip kokią atlieką, nevisavertį darinį, nustūmė už įstatymo ribų. Ir tik šimtmečiais vykusi tautos atkakli kova už savo išlikimą, kurią pagaliau vainikavo pergalingas Žalgirio mūšis, Europai įrodė, kad mus sunaikinti, nušluoti nuo žemės paviršiaus ne taip jau paprasta.
Nuo XVI a. lietuvius (kartu latvius ir estus) mėgino naikinti carinė Rusija. Užgrobusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes, lietuvių tautą naikino ne tik šimtus ir tūkstančius jaunų vyrų imdami į rekrūtus, tremdami į
Sibirą, bet užsimojo pakirsti ir tautos gyvasties šaknis – uždraudė ne tik lietuvišką spaudą, bet ir lietuvių kalbą, sunaikino aukštojo mokslo židinį, net buvo sukurta programa kaip sunaikinti lietuvių tautos identitetą! Prisiminkime 1815 metų gėdingą Vienos kongresą – ten nedviprasmiškai buvo akcentuota, kad ne visos tautos turi teisę sukurti savo valstybę. Tame tarpe ir lietuviai. Bet mes įrodėme Europai, kad tai galime padaryti. Ir 1918 metais tai padarėme.
Ir vėl didžiulė ekspancionistinė banga prieš tautos siekius ir pirmus laimėjimus – sovietų sąjungos ideologinis genocidas „liaudies priešų“ paieškos, hitlerinės Vokietijos rasistinės teorijos įgyvendinimas ir Lenkijos siekiai užgrobtų nelenkiškų žemių gyventojų, tame tarpe ir Rytų Lietuvos (Seinų kraštas) sulenkinimas.1940 metų birželio 15 dieną Sovietų sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, vėl prasidėjo masinis tautos genocidas. Jis tęsėsi ir po karo. Tūkstančiai lietuvių (net ištisos šeimos!) gyvuliams vežti skirtuose vagonuose buvo tremiami į Sibiro konclagerius. O kad tas tautos naikinimas vyktų sparčiai ir sėkmingai, reikėjo vietinių kolaborantų talkos. Liūdna konstatuoti, bet jų atsirado. Ypač tarp vietinių komunistų ir komjaunuolių. Okupantai džiaugėsi – apie lietuvių tautą, kaip ir prūsus, greitai skaitysime tik istoriniuose šaltiniuose. Štai keletas jų atvirai pasakytų nuomonių – Sovietų sąjungos komunistų partijos Centro komiteto Lietuvos biuro pirmininkas Michailas Suslovas: „Bus Lietuva, bet be lietuvių“, Trečiojo reicho (nacistinė Vokietija) Rytų ministras užimtoms sritims Alfredas Rosenbergas: „Lietuvių tauta išnyks kaip lašas vandens ant karšto akmens“…
Kryžiuočių ordino, laiminamo net Romos popiežiaus, kad būtų sunaikintos pagonių tautos, prisiglaudusios Baltijos jūros pakrantėje, seniai nebėra – jį žmonijos istorija iššlavė į savo šiukšlyną. Žlugo tokių galingų supervalstybių kaip TSRS ir hitlerinė Vokietija režimai, o kartu ir jų kėslai. O lietuvių tauta gyvuoja. Net sugebėjo po penkiasdešimties okupacijos metų vėl atkurti savo nepriklausomybę ir kartu su kitomis Europos tautomis ryžtingai pasukti demokratinio vystymosi keliu.
2. Didžiuojuosi, kad esu lietuvis
Nepriklausomybės atkūrimo pirmomis dienomis, mėnesiais džiugino didžiulis tautos optimizmas, didžiosios daugumos jaunimo aiški pozicija, kuri tęsiasi ir iki šių dienų. Prisiminkime Londono olimpines žaidynes ir šimto metrų plaukimo krūtine varžybose iškovojusios aukso medalį R. Meilutytės Anglijos nacionalinio radijo BBC studijoje pasakytą frazę, kai buvo paklausta, ar nenorėtų keisti pilietybės: „Ne. Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė“, kanojų irklavimo 200 m. sprinto rungties sidabro medalininkas 26 – erių metų visaginietis J. Šuklin mūsų periodinėje spaudoje:„Save laikau lietuviu, nesijaučiu čia svetimas ir toliau atstovausiu Lietuvai“ ir kt., nors jie kitų šalių jau buvo viliojami ir dešimteriopai didesniais atlyginimais, ir nepalyginamai geresnėmis treniruotis sąlygomis.
Žvilgtelėkime į kitus, kad ir į meno, visuomeninio gyvenimo barus.
Amerikietis poetas K. S. Keysas Lietuvoje gyvena nuo 1998 metų Štai jo prisipažinimas interviu forma paskelbtas „Kauno dienoje“: „Esu Lietuvos pilietis, aktyviai dalyvauju sprendžiant šalies likimą ir puoselėjant kultūrą (…). Man patinka kartais aplankyti JAV, bet neketinu ten persikelti. Mano vaikai yra tikri lietuviai“.
Maloniai nuteikia ne vienus ir ne du metus jaunimo ruošiamos ekspedicijos į Sibirą, tautos tremties vietas tvarkyti žemiečių išlikusių kapų, užrašyti dar likusių gyvų prisiminimus, jaunimo patriotinės demonstracijos Vilniuje paminėti kovo 11 – ąją. Štai ir 2012 metais Lietuvių tautinio centro ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos atstovams, išduodant pilietinei akcijai rengti leidimus, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas palinkėjo, kad eitynių metu būtų tvarka ir garsiausiai skambėtų jų pagrindinis šūkis: „Didžiuojuosi, kad esu lietuvis!“.
(Bus daugiau)
Nuotraukoje: Publikacijos autorius Antanas Povilas Kaunas, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pripažintas 2012 metų „Žurnalistikos riteriu” ir apdovanotas vardiniu kardu;
Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) piešiniai.