Rytoj Kauno žurnalistų namų kavinėje vyksiančioje senųjų metų palydų šventėje bus pagerbtas ir vilnietis žurnalistas, LŽS Kauno apskrities skyriaus narys Vilius Kavaliauskas. Už titanišką žurnalistinį darbą ruošiant ir išleidžiant didžiausią savo apimtimi šešiatomį „Lietuvos karžygiai“ – apie 1919-1940 metų Vyties Kryžiaus kavalierius, jų žygdarbius, tremtį, žūtį, taip pat už 2012 metais išleistą albumą „Lietuvos bažnyčios regalijos“ Viliui Kavaliauskui bus įteiktas „Gintarinis parkeris“ ir buvusio Kauno burmistro Jono Vileišio medalis. Šių apdovanojimų išvakarėse V. Kavaliauską pristatome kaip žurnalistą…“kontrabandininką“.
Žurnalisto profesija kraštui duoda… milijonus!
Lietuva vėl gauna milijoninę kultūrinę dovaną. Gruodžio mėnesį Niujorke lankėsi jau pasižymėjęs kultūrininkų tandemas – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir mūsų kolega, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Vilius Kavaliauskas. Dar 1989 metais jiedu pirmąkart, padedant Vytautui Jakelaičiui ir Dainiui Trinkūnui, vežė į Lietuvą Mykolo Žilinsko dovanas.
Šiandieninis turtas, kurį Lietuvą gauna iš Jungtinių Amerikos valstijų, yra antras pagal mastą po Mykolo Žilinsko paveikslų. Kaune gimusio garsaus dailininko Arbit Blato (1908-1999) palikimas Lietuvai yra puikus žurnalistinės veiklos rezultatas.Prieš daugel metų Vilius Kavaliauskas iš Niujorko rašė apie Paryžiuje, Venecijoje ir Niujorke išgarsėjusį kaunietį. Arbit Blatą, kurio tėvas Ilja kažkada Laisvės alėjoje pardavinėjo fortepijonus.
Kaune, abartinėje Ožeškienės gatvėje Blatas turėjo galeriją, kurioje demonstravo savo bičiulių Adomo Galdiko, Adomo Varno, Antano Gudaičio, Vytauto Kazimiero Jonyno darbus. Arbit išvykus į Paryžių, ryšiai su Lietuva nenutrūko. Gyvendamas Niujorke jis padėjo pokario metais tenai atsidūrusiam Adomui Galdikui, taip pat palaikė ryšius su lietuviais pranciškonais, ir iki gyvenimo pabaigos – neužmiršo lietuvių kalbos!
– Kai JAV susipažinau su Blatu, jam jau buvo apie 90. Niujorke su buvusiu kauniečiu gyvenome vienas nuo kito tik per 10 kvartalų, todėl, kai Arbit man paskambindavo, pėsčiomis pas jį nueidvau per dešimt minučių,- prisimena Vilius Kavaliauskas. – Blato dėka susipažinau su Amerikos kultūrine aristokratija. Kai mane pasikviesdavo, dailininko studijoje jau sėdėdavo Mstislavas Rostropovičius, Kirkas Duglas, Michailas Baryšnikovas ar Rudolfas Nurejevas. Prie jų Blatas su manimi demonstratyviai kalbėdavo tik lietuviškai.
Kai Niujorke dirbantis žurnalistas atsivedė kartą į Blato namus Vytautą Kazimierą Jonyną, prasidėjo jų prisiminimai apie Paryžiuje drauge praleistus metus, apie Cvirką ir Miltinį, Gudaitį ir Kairiūkštį. Laimė, kad Vilius buvo pasiėmęs vaizdo kamerą, todėl tai, ką nufilmavo tą gražų vakarą, vėliau galėjo parodyti ir Lietuvos televizijos laidoje “Menora”.Dailininko ir žurnalisto amžiaus skirtumas netrukdė jų draugystei. Kaip ir tai, kad Arbit Blatas buvo tipiškas Kauno žydas, mėgstantis dar ir išgerti, ko nelabai toleruoja mūsų Vilius. Dailininko žmona Regina Resnik, ilgametė “Metropoliteno” operos primadona, tada apsidžiaugė, kad atiduoda vyrą į patikimas rankas. V. Kavaliauskas visada rūpestingai “grąžindavo” menininką jo žmonai.
Paskutinį kartą Arbit Blatą mūsų kolega aplankė 1996-aisiais. Dailininkas labai apsidžiaugė tuo pasimatymu ir pakvietė V.Kavaliauską drauge važiuoti į vieno Brodvėjaus režisieriaus… pakasynas.
(Bus daugiau)
Nuotraukoje: (viršuje) Vilius Kavaliauskas 2011-ųjų liepą Vilniuje demonstruojant milžinišką kultūrinę dovaną
„Lietuvos ryto“ nuotr.
Nuotraukose: Blato sudija Venecijoje, kurią reikėjo ištuštinti, 2011-ųjų balandį (viduryje) ; Arbit Blatas ir Vytautas Kazimieras Jonynas Niujorke 1986 metais (apačioje)
Viliaus Kavaliausko nuotr.