Dabar Žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą „Dėl publikacijose „Kaip pavadinti patį Lietuvos žurnalistų vaduką Dainių Radzevičių, kuris savo pavaldinius, Lietuvos žurnalistus, viešai vadina parsidavėliais? Ko gero, tiktų… suteneris?!“ („Vakaro žinios“, 2011- 09 – 24, Nr.221/3486) ir „Liepto galas. D. Radzevičius teisiamas už šmeižtą“ („Vakaro žinios“, 2011 – 09 – 27, Nr. 223/3488) paskelbtos informacijos.
Net dvidešimt vieno puslapio sprendime
analizuojami šių straipsnių teiginiai, kad D. Radzevičius nuo teisingumo pabėgęs į Turkmėniją esą dalyvauti konferencijoje, kad jis lietuvišką spaudą jau šmeižia nuo seno, ypač mėgsta postringauti per neaišku kieno užsakytas „senuko“ radijo laidas, kad net už europinius pinigus jis pliekė lietuvišką žiniasklaidą laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ ir t.t ir t.t.
„Apibendrintai galima daryti išvadą,– rašoma sprendime, – kad pagrindinis ginčo publikacijų tikslas yra neigiamai pavaizduoti Pareiškėją ir jo veiksmus, pažeminti jį, sumenkinti visuomenės pasitikėjimą juo… Todėl toks informacijos skleidimas nesuderinamas su sąžiningu ir etišku visuomenės informavimu“. Žurnalistų etikos inspektorius įspėjo viešosios informacijos rengėją UAB „Naujasis aitvaras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 ir 3 dalių, 19 str. 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1,2 ir 4 punktų pažeidimų (mano pabraukta).
Kažin ar „Vakaro žinių“ skaitytojai perskaitys savo laikraštyje Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą dėl veidmainiškos, šmeižikiškos informacijos. Jie, suprantama, nežino, kas yra tokių rašinių iniciatorius. Kultūros ministerijos surinkta ir viešai paskelbta informacija teigia, kad 75 proc. UAB „Naujasis aitvaras“, kuri leidžia dienraštį „Vakaro žinios“, turto dalis ir 75 proc. balsų dalis priklauso UAB „Ateities dizainas“. O UAB „Ateities dizainas“ dalyviu ir yra Vitas Tomkus. Likę UAB „Naujasis aitvaras“ dalyviai yra Justinas Tomkus ir Rytis Tomkus. Vadinasi, V. Tomkus yra susijęs su UAB „Naujasis aitvaras“ ir jo nuomonė, jo žodis čia lemiamas?Sielvartaudami, kak melagingai informuojama ir tuo pačiu klaidinama visuomenė akivaizdžiai pažeidžiant žurnalistų etiką , turime pripažinti, kad šis atvejis – ne vienintelis.
TV3 televizija vienašališkai nutraukė sutartį su laidų „Kodėl?“ ir „Paskutinė instancija“ vedėja Rūta Janutiene bei jai talkinusia komanda.
TV3 televizijos BNS atsiųstame pranešime rašoma: „Apgailestaujame, kad Rūtos ir televizijos požiūriai į etiką bei žurnalisto darbo kokybę išsiskyrė – vietoje dialogo ir tobulėjimo buvo pasirinktas sąmokslų teorijų kelias. Kategoriškai atmetame bet kokias spekuliacijas šia tema – TV3 siekia pateikti savo žiūrovams kokybiškas laidas ir nedalyvauja jokiose politinėse kampanijose ir visada remia laisvą žodį. Esame įsitikinę, kad net geriausiu save laikantis žurnalistas privalo laikytis įstatymų, etikos normų, tobulėti ir vengti tendencingumo“.
Jau ne kartą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra įspėjusi TV3 „Akistatos“ laidos prodiuserį ir žurnalistą Kristupą Krivicką , kad jo kuriamos laidos prasilenkia ne tik su žurnalistinės etikos normomis, bet ir su elementariais žmogiškumo principais, kad jose iškraipomi profesionalios žurnalistikos standartai, neatskiriant faktų ir nuomonių, pamirštant, kas yra objektyvumas ir pagarba.
Dar 2010 metų lapkričio mėnesį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija , įspėdama TV3 ir žurnalistą K. Krivicką, pranešime rašė: „Matydami, kaip minėtas žurnalistas ir televizija „TV3“ nepasimoko iš ankstesnių Etikos kodekso normų pažeidimų ir vis dažniau pamina ne tik Kodekso, bet ir Visuomenės informavimo, Reklamos bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymus, pareiškiame, jog Kristupo Krivicko kuriamos laidos neturi nieko bendra su profesionalia žurnalistika“.
Ruošiantis rinkimams į Seimą, mus, žurnalistus, labai nustebino LRT televizijos laidos vedėjo, žurnalistikos veterano, rašytojo Algimanto Čekuolio pozicija, kai jis televizijos ir radijo reklamose pradėjo propaguoti Visagino atominės elektrinės statybos projektą. Tuo pažeisdamas Etikos kodekso 32 – ąjį straipsnį: „Žurnalistas neturi reklamai naudoti savo vardo, atvaizdo ir balso, išskyrus tuos atvejus, kai tokia reklama siekiama humanitarinių tikslų“.Dar vienas ir labai nemalonus faktas – žurnalistas, „Respublikos“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene, Lietuvių tautinio centro vadovas Ričardas Čekutis jau ne vieną ir ne du kartus spaudoje, per demonstracijas atvirai reiškia antisemitinius, rasistinius, ksenofobinius posakius. O už balandžio mėnesį Feisbuke paskelbtą nuomonę, kad: “Tautinėje valstybėje, pavyzdžiui, tokius tipus, kaip Auštrevičius, Andriukaitis ir Karosas šaudytų nemirktelėdami ir būtų teisūs…“ šiuo metu turi labai rimtų nemalonumų ir problemų su teisėsauga.
Žiniasklaida, o kartu ir žurnalistai – pašaukti būti visuomenės vedliais. Jų žodis, iškeltos problemos analizės objektyvumas, pagaliau, ir jo paties atvirai reiškiama pozicija turi daug įtakos formuojant tos visuomenės nuomonę. Todėl jis, kaip niekas kitas, privalo būti teisingas ir principingas, objektyvus ir tuo pat metu geranoriškas. Jeigu galima net informacijos rinkimo vietoje mėginti ištaisyti iškilusius nesklandumus, o ne su pasigardžiavimu lieti purvą ant netikėtai paslydusio, bet supratusio savo klaidą, žmogaus galvos. Visur ir visuomet jis privalo ne tik vadovautis, bet ir gyventi žurnalistų Etikos kodekso nuostatomis.
Mano minėtų faktų analizei bendros formulės taikyti negalima, nes vienu atveju taip pasielgė aklo keršto ir pykčio vedamas, kitu – norėdamas bet kuria kaina būti populiarus, dar labiau išgarsėti. Gal ne paskutinį vaidmenį atlieka ir solidus honoraras, užsakomieji straipsniai, pagaliau, giminystės ryšiai bei pažintys?Kaip įveikti šiuos, atrodo, neįveikiamus barjerus? Kelias vienas – visur ir visada išlikti tikru žurnalistu. Žurnalistu iš didžiosios raidės!
Nuotraukoje: komentarų autorius, LŽS narys Povilas Antanas
Kaunas
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai: „Įstatymai -” (viršuje, dešinėje), „Paragrafas” (viduryje, kairėje), „Protas ir jėga” (apačioje)