„Pradėkite darydami tai, kas būtina, tada tai, kas įmanoma, o paskui pastebėsite, kad atliekate tai, ką manėte esant neįgyvendinama“- tokie Šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžiai Kauno Julianavos katalikiškoje vidurinėje mokykloje yra lyg kelrodis moksleiviams ir jų pedagogams.
Kai kolega fotografas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Jonas Klemanas man perdavė julianaviškių pageidavimą susitikti, galvojau, kad to nori tik iš žingeidumo. Kai kam yra įdomu pamatyti „žmogų iš ekrano“ gyvą…Šios katalikiškos mokyklos pedagogės Renatos Matulaitienės noras buvo kitoks – įvertinti jos vadovaujamų jaunųjų žurnalistų elektroninį laikraštį, patarti, padėti, pamokyti.
„Mokyklos balso“ redaktorė, dalyvaujant būriui jaunųjų žurnalistų, supažindino su paskutiniais leidinio numeriais, pristatė svarbiausias temas ir problemas, kurias moksleiviai gvildena. Sveikintina, kad ši Kauno švietimo įstaiga turi jaunųjų žurnalistų būrelį, kuris sugeba paruošti ir visuomenei pristatyti save ir mokyklą. Tai gera moksleivių auklėjimo ir ugdymo priemonė, kurios dėka ne vienas julianaviškis išmoks sklandžiai, be klaidų rašyti, ir gal pasirinks žurnalisto profesiją.
Įdomiausia tai, kad po kelių žurnalistinių pastabų ir patarimų, viešojoje erdvėjs pasirodęs šeštasis „Mokyklos balso“ numeris jau visiškai kitoks: įvairus, patrauklus, išmoningas, ypač savo nuotraukomis ir jų pateikimu. Vadinasi, pasak Šv.P.Asyžiečio, čia daroma „kas įmanoma“ ir net, ką manė esant „neįgyvendinama“. Julianavos katalikiška mokykla turi ir savo „eterį“, nes el. laiškutyje jaunųjų žurnalistų vadovė R.Matulaitienė rašo: ,, Jau bandėme pristatyti kelis straipsnius per mokyklos radiją (kaip Jūs ir siūlėte), tik dar nedrąsu…Dabar po atostogų vaikus paraginsiu rašyti apie įspūdžius iš kelionių ar jiems patinkančiomis temomis, keletą bandymų atsiųsime Jums.“
Gabrielės Vitkauskaitės rašinėlį „ Niekada negalvojau tapti žurnaliste, bet…“ jau pateikėme www.kaunozurnalistai“ lt skaitytojams. Penktokė Smiltė Butkytė mums rašo apie poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo matinėms skirtus renginius; „Šią savaitę aš pati dalyvavau rengiant Maironio poezijos skaitymus per mokyklos radiją. Ilgųjų pertraukų metu aš, mano bendraamžiai bei mokytojai skaitėme labiausiai patikusias poeto eiles. Visi truputį jaudinosi, bet džiaugėsi proga dar kartą prisiminti žinomus posmus.“
Penktokės Justė Verbickaitė ir Simona Čujanaitė atsiuntė įspūdžius iš kelionės į sostinę Vilnių. Jaunųjų žurnalisčių „duetas“ taip apibendrina savo išvyką: „Kelionės pabaiga – pasivaikščiojimas pėstute iki Aušros vartų (na, ir ilgos tos Vilniaus senosios gatvės – daug kas jautėsi pavargęs). Apžiūrėję Aušros vartus ir pasimeldę, apsidžiaugėme pamatę išganingąjį autobusą. O į jį susėdę pradėjome valgyti, valgyti, ir dar kartą valgyti (čia tik kelionėse taip būna!) Vėliau dar nuvažiavome į parką, kuriame čiurleno maži kriokliukai ir buvo nuostabus sodas. Žinoma, prisifotografavome, prisibėgiojome ir galų gale pilni įspūdžių sugrįžome į gimtąjį Kauną.“
Gaila, kad žingeidūs Julianavos moksleiviai liko nuskriausti, nes ju mokykla nebuvo įtraukta į AKIM (Aukštosios kultūros impulsas mokykloms) programą ir neturi galimybės susitikti su Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nariais, dalyvauti jų rengiamose pamokose. O gal tas „užribis“ net skatina kauniečius kūrybiniams ieškojimams ir atradimams. Iš aštuonių šalies gimnazijų, progimnazijų ir vidurinių mokyklų, kurios dalyvauja AKIM programoje, nė vienas jaunasis žurnalistas mums neatsiuntė, nors buvome susitarę ir jie mielai sutiko, nė vieno rašinėlio apie žiniasklaidą ir jos „vartotojus“ – skaitytojus, žiūrovus, klausytojus…
Viską lemia – pedagogai. Julianavos katalikiškos vidurinės mokyklos susitikime su jaunaisiais žurnalistais dalyvavo ne tik keli pedagogai, bet ir pats mokyklos direktorius Viktoras Zuzevičius. Įpusėjus mūsų pokalbiui apie laiką, žmones ir žurnalistiką, netikėtai erdvioje bibliotekos skaitykloje pasirodė dar du puošnūs klausytojai. Atkreipęs dėmesį, kad ponia viską konspektuoja, todėl klausimų ir atsakymų metu paprašiau, kad bendrautų ir tie du pedagogai. Jie atsakė, „mes ne pedagogai, mes – stebėtojai“. Sužinojau, kad įgyvendinant švietimo reformą, iš vienos Lietuvos vietos į kitą vyksta griežtų kolegų „auditas“, kuris vertina viską, ką matė, girdėjo, pastebėjo…
Nežinau, kaip tie „stebėtojai“ įvertino ne tik mane, bet ir Julianavos katalikiškos mokyklos bendruomenės veiklą, tačiau aš pastebėjau, kad Aleksoto pegagogų širdys ir protai atiduodami nuoširdžiam jaunųjų kauniečių mokymui ir auklėjimui katalikiška dvasia, kuri padės moksleiviams ne tik gerai įsisavinti dėstomus dalykus, bet ir užaugti dorais atgimusios Lietuvos piliečiais.
Nuotraukoje: Grupė Julianavos katalikiškos vidurinės mokyklos jaunųjų žurnalistų su svečiu ir mokyklos direktoriumi
Mokyt. Redos Matulaitienės nuotr.