Ką daro žmogus, kai jam žemė iš po kojų slysta – kai jis netenka to, kas yra labai artima, būtina, mylima? Viena iš galimų reakcijų – pyktis.
Labai pyksta ūkininkas Petras Vaitelis iš Ąžuolaičių kaimo, Kėdainių rajono. Jo pyktis nutviekstas aistros, kuri susijusi su meile ir jos praradimu. Toji meilė ir tasai praradimas – Lietuvos nacionalinis radijas!
P. Vaitelis savo namuose negirdi Lietuvos nacionalinio radijo programų – nei pirmosios – „LRT radijo“, nei antrosios – „LRT klasikos“, nei trečiosios – „LRT Opus“. Jam tai – tikra pragaištis, skaudi netektis. Pragaištis, netektis ir jo kaimynams, net tolimiems – gyvenantiems apie Pasvalį. Mat ir jie, pasak P. Vaitelio, kai įsijungia Lietuvos nacionalinį radiją, nieko negirdi!
Kodėl negirdi ir kada girdės?
„Netekau teisės į mėgstamą laidą, žinias“
P. Vaitelis kreipėsi į „Ūkininko patarėjo“ redakciją, prašydamas padėti apginti jo viešąjį interesą – teisę klausytis nacionalinio radijo.
Jis piktinasi, kad savo namuose gali puikiausiai girdėti šalies komercinių radijo stočių programas, net gali lengvai pasigauti kai kurių Latvijos bei Rusijos radijo stočių bangas, tačiau visiška tyla tvyro radijo imtuvo padalą nustačius ties Lietuvos nacionalinio radijo pirmosios programos banga. Būtent girdėti
šią – vadinamąją pirmąją Lietuvos nacionalinio radijo – programą būtina yra P. Vaiteliui! Dabar ši programa vadinama „LRT radijas“.
„Kelerius pastaruosius metus pirmąją programą girdėjau labai prastai – panašiai, kaip „Amerikos balsą“ sovietmečiu: su radijo bangų permušimais, trukdžiais. Nuo spalio 29 d., kai buvo išjungta analoginė televizija ir įjungta skaitmeninė, visiškai nebegirdžiu Lietuvos nacionalinio radijo!” – aiškina ūkininkas, neneigdamas, jog kai kurie kaimynai šį radiją girdi lauke, pavyzdžiui, ardami žemę – kai tuomet sėdi traktoriuje.
P. Vaitelis teigia nenorįs Lietuvos nacionalinio radijo klausytis lauke. Jis norįs dieną pradėti įsijungęs nacionalinį radiją anksti ryte, kai jo mėgstamos – žemdirbiams skirtos laidos gaidelis pragysta! Be to, laidą norįs klausytis gulėdamas lovoje! Po to svarbu kitas žinias išklausyti – sužinoti, kas šalyje nutiko, kokie orai, ir pagal tai rikiuoti tos dienos darbus!
Dabar, kai Lietuvos nacionalinis radijas tyli, jo, P. Vaitelio, teisės esančios pažeistos ir kaip žemdirbio, ir apskritai kaip šalies piliečio.
„Mano pinigai naudojami, o paslauga man neteikiama! Juk Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) išlaikomi už mokesčių mokėtojų pinigus! – rėžia Ąžuolaičių gyventojas. – Nejaugi grįžta balados gadynė?! Kaime uždarė mokyklą, biblioteką, vaikų darželį, medicinos punktą, dar ir radiją išjungė! Vadinasi, kaimą reikia palikti nuogut nuogą?! Jo gyventojai šitaip verčiami keltis į Vilnių?.. Duosiu LRT į teismą – ginsiu viešąjį interesą, t. y. teisę į žinias!“
Pasak P. Vaitelio, reformos šalyje daromos dėl reformų, o kenčia paprasti žmonės. Taip esą ir šiuo atveju: prieš kelerius metus LRT įvykdžiusi reformą – radijo programas ėmė transliuoti tik trumposiomis bangomis. „Kodėl dėl reformos turiu kentėti aš?!“ – piktinasi jis.
Piktinasi ir reforma, kai analoginė televizija buvo pakeista skaitmenine. Pakeitus P. Vaitelis LRT televizijos programų nematė, nors matė kanalus, kuriuos turėjo teisę matyti, kaip užsisakiusysis „Gala“ televiziją. „Paskambinau į LRT, o ten man makaronus kabina, užuot prisipažinę, kad signalas silpnas, – pataria aukštai anteną iškelti. Kai supykau – paprašiau man smegenų nepudrinti, – matyt, sustiprino signalą – jau matau LRT televiziją.“
P. Vaitelis nutarė įsigyti naują radijo imtuvą – galbūt per tokį girdėsiąs LRT radijo pirmąją programą. „Nuėjau Kėdainiuose į vieną parduotuvę, į kitą – visur pardavėjai tvirtino, jog vis tiek negirdėsiu, nors ir brangiausią pirksiu“, – apmaudu dega avininkyste besiverčiąs ūkininkas.
LRT: „Jei Seimas skirs pinigų…“
LRT radijo technikos komplekso vadovas Dainius Kasčiuškevičius, paklaustas, dėl kokių priežasčių Kėdainių rajono Ąžuolaičiuose ir kitose vietovėse negirdimas Lietuvos nacionalinis radijas, sako: „Prieš penkerius ar ketverius metus buvo išjungtas Sitkūnų radijo stoties siųstuvas.“ Kodėl buvo išjungtas, – nekomentuoja. Pakomentuoti sutinka LRT Technikos centro darbo organizavimo inžinierius Jonas Ribokas. Jis, pasidžiaugęs P. Vaiteliu („Smagu, kad yra žmonių, kuriems rūpi girdėti nacionalinį radiją“), aiškina, jog Sitkūnų radijo stotis programas transliavo galingu – vidurinių bangų – siųstuvu, tokio eksploatacija labai brangiai kainavo – kasmet per milijonų litų, todėl jo ir buvo atsisakyta.
Nuo tada visos LRT radijo programos transliuojamos trumposiomis bangomis. Tačiau jų priėmimas ne visur galimas. „Dengiame 98 proc. šalies teritorijos“, – po panašų skaičių mini D. Kasčiuškevičius ir J. Ribokas. Pirmasis vardija teritorijas, kur ketinama pastiprinti ryšį jose įjungiant siųstuvus: „Jonava, Kėdainiai, Jurbarkas, Šilutė, Marijampolė, Kybartai, Joniškis, Laukuva, Molėtai, Raseiniai.“ Tačiau, kad siųstuvai būtų įjungti, reikia nemažai ir laiko, ir pinigų. Laiko reikia daug todėl, kad ilgai trunka procedūra, kol gaunami dažniai ir leidimas nuomoti siųstuvus.
Pasak D. Kasčiuškevičiaus, išjungus analoginę televiziją „atsilaisvino dažnių spektras, atsirando laisvų siųstuvų“. Norint gauti dažnius, būtina pateikti prašymą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. „Ji reguliuoja dažnių paskirstymą – be jos leidimo siųstuvų nepastatysi, kur nori. Jau esame pateikę prašymą dažniams gauti minėtose teritorijose. Kai dažnius gausime, siųstuvus nuomosime iš programas transliuojančio Lietuvos radijo ir televizijos centro“, – aiškina D. Kasčiuškevičius.
Kiek truks dažnių gavimo ir siųstuvų išsinuomavimo procedūra?
„Apie metus“, – teigia abu pašnekovai. Tai, pasak jų, nelabai ilgai, nes šiuo atveju nereikės klausimo derinti su gretimomis valstybėmis – Rusija, Latvija, Baltarusija. Specialistai pabrėžia svarbiausią veiksnį, be kurio nebus nacionalinio radijo šimtaprocentinio girdimumo. Tai – pinigai. Būtent dėl jų stokos nebuvo anksčiau – išjungus Sitkūnų siųstuvą – rūpinamasi gauti dažnius ir nuomotis siųstuvus. Neva pinigų LRT trūko, nes šalį sukaustė ekonominė krizė.
Ar tikėtina, kad dabar pinigų netrūks, beje, kiek jų reikės siųstuvams nuomoti?
„Norint, kad Lietuvos nacionalinis radijas būtų girdimas visoje šalyje, reikia 30 papildomų siųstuvų. Jų nuoma per metus atsieitų daugiau nei milijoną litų. Vargiai tikėtina, kad Seimas tiek lėšų skirs kitąmet. Taigi negaliu garantuoti, kad šįmet ar kitąmet visą Lietuvą dengsime šimtu procentų……“ – negalėjo paguosti negirdinčiųjų nacionalinio radijo programų Lietuvos radijo programų direktorė Goda Litvaitienė.
D. Kasčiuškevičius ir J. Ribokas siūlo P. Vaiteliui pabandyti naudoti televizijos anteną – prijungti ją prie radijo imtuvo. Gal tada girdėsiąs nacionalinį radiją? Neva turėtų girdėti, nes gyvenąs ne taip toli Kauno, kur veikia LRT siųstuvas. Taip pat pabandytina radijo imtuvą statyti vis kitame kambaryje – gal pavyksią pagauti norimą bangą? Ją sunkiau pagauti, jei gyvenama dauboje, šalia miško, jei teritorijoje veikia vietinis radijas.
P. Vaitelis negyvena dauboje ir šalia miško. Kodėl jis puikiai girdi Lietuvos komercinių radijo stočių, taip pat Rusijos, Latvijos radijo programas? Pasak J. Riboko, todėl, kad komercinės stotys pasirūpino, kad šioje teritorijoje būtų jų siųstuvai.
Bet juk komercinės stotys nestovi ištiesusios delno pašalpai iš Seimo! Jos pačios vargsta, taupo, verčiasi per galvą. Tad kodėl
P. Vaitelio iš Ąžuolaičių kaimo pilietinės teisės turi būti pamintos dėl LRT nerangumo ir neūkiškumo?
Autorės nuotrauka
Nuotraukoje: Kėdainietis ūkininkas Petras Vaitelis: „Duosiu LRT į teismą, bet savo pasieksiu! Kodėl moku mokesčius, o paslauga man neteikiama?!“
Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ