22. Kiekviena kančia ar kraujo lašas nedingsta, jis prabyla ir po daugel metų…

Perpetua Dumšienė, NŽKA, LŽS, XXVII KMD narė

Šiame pasaulyje niekas nedingsta, niekas nenueina veltui”tai citata iš 1863-1864 metų sukilimo vado  Zigmanto Sierakausko žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės knygos ,,Atsiminimai.” Lietuvos visuomenė kviečiama kasmet sausio mėnesį minėti 1863-1864 metų sukilimą.Ta proga noriu kolegoms žurnalistams rekomenduoju perskaityti tą herojinį laikmetį aprašančią knygą. Skaitydama ,,Atsiminimus” supratau, kad šį knyga – nepaprastai reikalinga Lietuvos istorijos grandinės jungtis, paaiškinanti giluminius visuomenės procesus, vykusius po Abiejų Tautų respublikos padalijimo 1795 metais, visą XIX amžių.  

Didžiulį poveikį daro tai, jog knyga parašyta įvykių liudininkės, pažinojusios aprašomų metų dalyvius. Tai išsilavinusi moteri, kurios šeima patyrė Sibiro katorgas ir tremtis, du broliai buvo sušaudyti, o vyras Sukilimo Lietuvoje vadovas Zigmantas Sierakauskas – pakartas. Šios knygos istoriniai puslapiai skatina suvokti ir pajusti, jog kiekviena kančia ar kraujo lašas niekada nedingsta, jis prabyla net po daugelio metų ir įžiebia širdis. 

Atsiminimų parašymo ir leidybos istorija 

Knygos įvade minima, jog nežinoma kada Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė pradėjo rašyti savo šeimos istoriją, bet 1915 metais darbas tikrai buvo baigtas. Po konsultacijų ir taisymų Sierakauskų bičiulis profesorius B. Dybovskis atvežė rankraštį į Vilnių ir įteikė tuometiniam Vilniaus mokslo bičiulių draugijos pirmininkui Vladislovui Zahorskiui. Šis rankraštis buvo pačios Apolonijos ranka perrašytas švarraštis. Rašyti atsiminimus A. Sierakauskienę įkalbėjo H. Mosnickis. Galima daryti prielaidą, kad tai buvo susiję su Sukilimo pradžios penkiasdešimties metų  sukakties minėjimu 1913 metais.  

Apolonijos Sierakauskienės atsiminimuose yra aprašyti XIX amžiaus 5-7-ojo dešimtmečių įvykiai Lietuvoje iš Dalevskių šeimos narių ir Zigmanto Sierakausko dalyvavimo juose perspektyvos. Tai brolių Dalevskių sąmokslas, jų tremtis į katorgą, veikla prieš prasidedant sukilimui, sesers ir brolių dalyvavimas sukilime ir jų įkalinimas. Lygiagrečiai plėtojamas siužetas apie Zigmanto Sierakausko gyvenimą. Autorė aprašo jo vaikystę, Orienburgo tremtį, sužieduotuves ir vedybas, tarnybines keliones į Londoną ir Alžyrą, galiausiai sukilimo pradžią, Z. Sierakausko karinę kampaniją ir paskutines jo gyvenimo dienas. Skyriuje apie brolį Konstantiną cituoja jo laiškus iš Prancūzijos ir Prūsijos karo laikotarpio, o skyriuje apie brolius Pranciškų ir Aleksandrą prisimena paskutinius Pranciškaus praleistus metus Varšuvoje XIX ir XX a. sandūroje. 

Skyrius „Trumpi užrašai apie 1863 m. ir keli Lenkijos karalystės potvarkiai Lietuvoje” labai skiriasi nuo pasakojimų apie brolių ir vyro veiklą, jų charakterius. Šiame skyriuje aprašytas sukilėlių civilinių organizacijų kūrimas, mūšiai ir gyvenimas Z. Sierakausko sukilėlių stovykloje. Atsiminimų reikšmę lemia ne tik jų tematika, susijusi su svarbiausiais Lietuvos ir Lenkijos istoriniais įvykiais po padalijimų, bet ir tai, kad atsiminimų autorė artimai pažinojo pagrindinius aprašomų įvykių veikėjus. Labai vertinga atsiminimų dalis – plačiai cituojami brolių ir vyro laiškai. Kas juos perskaitys, negalės pamiršti. 

Apolonijos Sierakauskienės atsiminimai veik šimtą metų gulėjo archyvuose, jais naudojojsi tik istorijos mokslo tyrėjai. Leidyba nesisekė. 1926 metais atsiminimus spaudai parengė V. Zahorskis, bet jis greit mirė, atsiminimai liko neišleisti. Ir tik praėjus daugeliui metų, kai knyga lenkų kalba jau buvo išleista ir palygintas Sierakauskienės rankraščio autografas, saugomas šiuo metu Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, su  įvairiais atsiminimų fragmentais, saugomais Lvovo, Maskvos, Varšuvos bibliotekų rankraštynuose. Rankraščio leidėjas Lietuvos nacionalinis muziejus pakvietė darbui talentingą kolektyvą. Atsiminimus parengė Tamara Bairašauskaitė, Jolanta Sikorska-Kulesza, Iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė. Remiantis Varšuvoje 2010 metais išleistu leidimu, buvo atlikti papildomi rankraščio kopijų tyrimai ir lietuviškai išleistas pataisytas ir papildytas leidimas. Ypatingą vertę valstybės ir kultūros istorijos žinias praplėsti nutarusiam žmogui turi asmenvardžių žodynėlis ( biogramos). Tai  tikras enciklopedinis lobynas.  

Perpetua Dumšienės nuotraukose: (viršutinėje) Sukilėlių koplyčia Rasų kapinėse Vilniuje; knyga ,,Atsiminimai”; (apatinėje) 1863-64 metų sukilėlių portretai