Biuletenis prasideda pagrindiniu V.Trofimišino analitiniu straipsniu “Nekaltumo prezumpcija: (ne)geroji patirtis”. Įdomios, reikalingos, aktualios yra ir publikacijos apie žiniasklaidos reglamentavimą ir savitvarką, Europos žmogaus teisių teismo, taip pat ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos praktiką.
Biuletenyje taip pat klausiama ir atsakoma “Ar tikrai neįmanoma išsiversti be etikos kodeksų” ir ar pateisinamas yra “Atvaizdo naudojimas reklamoje be asmens sutikimo”.
Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos biuletenyje pateikti ir konkretūs nusižengimų profesinei etikai pavyzdžiai, taip pat pristatomi Lietuvos etikos „prievaizdai”. Kituose Etikos biuletenio numeriuose, suprantama, bus apie ką rašyti. Tik ar bus kam straipsnius rašyti?
Lietuvos žurnalistų sąjungoje, jos skyriuose ir klubuose, paparstai, yra tik pirmas “smuikas”- vadovai, o orkestro (sudaryto po kiekvieno LŽS sauvažiavimo) arba ansamblio (po skyrių ar klubų valdybų rinkimo) vis nesigirdi…
Tik karksėjimas, kad viskas blogai, vadovai jais nesirūpina…Kodėl išrinktieji „kritikai” patys nė piršto nepajudina bendram reikalui?
Gal Etikos komisijos pirmininko Viktoro Trofimišino iniciatyva ir konkretus jo darbo rezultatas – LŽS etikos biuletenis – įkvėps ne tik jo pagalbininkus, bet ir visus LŽS tarybos narius, pagaliau ką

nors konkretaus padaryti mūsų profesinės organizacijos labui.
Kaip apniukusį rudenį sunku tikėtis pavasariškos saulės, taip ir LŽS visuomenininkų veikloje – permainų dar ilgai reikės laukti? Pasirodžiusi pirmoji ir vienintelė kregždė – dar ne pavasaris…Nuotraukoje: LŽS Etikos komisijos pirmininkas Vladimiras Trofimišinas.
LŽS nario, dailininko Vladimiro Beresniovo piešiniai