Kai girdim, bra, sakunt, kad politikai veržias prie valdžios lovio, mum akyse pasrodo, kap kiaulės stumdos, žvygauja i čeksi prie savo lovio. Šite i paveiksliukuos piešia Nelabai teisingai pasrodo. Ne visi politikai yra kiaulės i ne visi puola prie kiaulių lovio. Yra i kitokių lovių. Kai gaspadoriavau, didžiausias buvo arklių lovys. Pagrindinis arklių pašaras buvo šiečka. Pagerinta. Jon daugiau dobilų inpjaudavo, kartais ruginiais miltais paberdavo. Dažnai lovin avižų inpildavo. I šieno, dobilų inkišdavo. Tai lovys buvo sotus, aba po žiemos arklys turėjo būt drūtas — pavasarį jo laukė dideli darbai.
Karvių lovys minkesnis, šiečkoj mažiau dobilo. Ją retai berdavo miltais. I avižų, i dobilų neduodavo, tik per švintes šienu pamalonindavo. Tai kiek jos pieno duodavo, tiek i gerai būdavo.
Avelių lovys net ne lovys, tik ėdžios, aba avales šerdavo tik šienu, nar i geresniu, smulkesniu. Ne kas tos ėdžios, kai pašaras tas pats i tas pats.
Kiaulės buvo dvejopos: penimosios i žiemakintės. Penimųjų lovys buvo labai sotus, kad anos tuktų i lašinius ūgintų. Žiemakintes laikė veislei, pjaut nesiruošė, tai jas prastai šėrė, anos turėjo žiemą iškintėt.
E vištos turėjo ne lovį, tik lovelį. Tiek jam to lesalo! Ale gaspadinė laikas nuo laiko inpildavo loveln i grūdų.
Kiekvienas galvijas savo lovį kap galėdamas gynė. Arklys spardė užpakalinėm kanopom, karvė badė ragais, avinas i tas taikydavos nudaušt ragais šėriką. Kiaulės nieko negalėjo padaryt, jas pačias gaspadinė apkuldavo lazda, kas atstotų nuo lovio i leistų supilt ėdalą. Prie vištų lovelio gaspadoriavo gaidys.
Tai va kap yra su tuo loviu. Lovys loviui nelygu. Visi braunas prie didesnio, prie sotesnio. Stengias kitus nustumt i suspardyt be niekakias mielaširdystės.
Baigsis Seimo rinkimai. Prasdės grumtynės dėl lovių. Prisminkim, kas dėjos po savivaldybių rinkimų! Ale visiem vietos prie didelių lovių neužteks. Kai kam reiks tenkintis vištų loveliu. Ale nebus prasta i jiem. Gaspadinė gi, ti va, ažėjus geram ūpui, inpildavo jan grūdų.
E jeigu tavo išrinktas kandidatas pateks Seiman i neprasmuš net iki lovelio, nenukabink nosies. Šeriant i ėdant prie lovių susdaro visokių pabirų. Nuo jų toža pučias pilvas i pagurklis.
P.S. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Kauno žurnalistikos senjorų klubo MES narys aukštaitis Adomas Subačius yra puikus propagandistas, paskyręs savo puikią plunksną reikšmingo apsisprendimo metui – Lietuvos Seimo rinkimams. Kone pusė rinkėjų iš viso neapsisprendžia, ką rinkti į valdžią, ir neina balsuoti. Kita dalis svyruoja ir neužtikrintai balsuoja. Tik mažuma (vienas iš jų – aukštaitis) visą laiką žino, ką norėtų matyti valdžioje. Visus Seno Dzūko pamintijimus apie rinkimus – galima ir reikia atidžiai perskaityti mūsų svetainės „Kūrybos artelėje”. Vis dar nesibaigiantys taiklūs žurnalisto pastebėjimai – tikrai padės ir vieniems, ir kitiems lietuviams sąmoningai rinkti valdžią.
Malonaus skaitymo !..
Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Kauno žurnalistikos senjorų klubo MES narys Adomas Subačius (Senas Dzūkas iš Aukštaitijos)
Ričardo Šaknio nuotr.