Spauda ir nacionalinio radijo kanalai ne sykį skelbė apie įvyksiančias rašytojo Laimono Inio naujos knygos „Juodojo akmens laumė (meninis redaktorius ir apipavidalintojas dailininkas, Lietuvos dailininkų ir žurnalistų sąjungų narys Vladimiras Beresniovas) sutiktuves Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Smalsesni skaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju laikotarpiu Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys Laimonas Inis itin aistringai atsidėjęs sakmių, legendų ir padavimų stichijai.
Į tautosakinę sritį kryptingai pasisuko po kelių romanų – „Neužmirštuolių kalnas“, „Paslaptį žino tik moterys“, „Pamišėliai ir šventosios“, – pasirodžiusių pamečiui. Malonus jausmas apima, kai sklaidai šios tematikos „stambaus kalibro“ 
leidinius – „Šerpytis, vėjų dievaitis“, „Milžinai ir nykštukėlis“, „Mėnulio raitelė“, pagaliau – ką tik pasirodžiusią „Juodojo akmens laumę“.
leidinius – „Šerpytis, vėjų dievaitis“, „Milžinai ir nykštukėlis“, „Mėnulio raitelė“, pagaliau – ką tik pasirodžiusią „Juodojo akmens laumę“.
Rašyti tokio turinio tekstus ne taip jau paprasta. Juk čia turi susilieti į vieną tradicijos ir improvizacijos dermę turinys, siužetas ir koloritas. Poetas Robertas Keturakis (jis ir naujausios knygos redaktorius) sako, jog L. Inis meistriškai ir jautriai atverčia tautosakinio meno klodus, pabrėždamas tekstų kalbos grožį, glaudų artumą su gamta. „Tiesiog girdime, jauste jaučiame, kaip muzikaliai skamba žodis“,– kalbėjo poetas akcentuodamas, jog rašytojui svetimas smurtas, visokia bjaurastis, kurios apstu daugelio nūdienos rašytojų knygose.
Tuo tarpu Laimono Inio nuolankumas sakmiškai kūrybai, kylančiai iš vidinio poreikio, padeda ir mūsų laikų žmogui geriau suvokti pamatines vertybes, kad svarbu ne išoriniai efektai, daiktai, blizgesys, o dvasia, dalyvaujanti amžinoje tarp tamsos ir šviesos grumtyje. Čia R. Keturakis įžvelgia ir L. Inio tautosakinės kūrybos prasmingumą.
L. Inis sumaniai leidžiasi į vizijų pasaulį, žavėdamas mus netikėtais rakursais, kurdamas kartais paradoksalias, kupinas įtampos situacijas. Jokių poteksčių nežada, dalykus įvardija gana aiškiai, suprantamai. Bet kūriniai skaitytoją lengvai pasigauna ir nebepaleidžia, užvaldo smagi nuotaika, intriga. Jie turi savą atspalvį, savą specifinį charakterį ir savąjį laiką, kurio dvelksmą pajaučiame įtaigos, estetikos ir emocinio lauko jėgos veikiami.
Kam gi neįdomu pasinerti į istorinę atmintį, tolimųjų protėvių laikus, į tuos žilus amžius, kai skleidėsi savitas mūsų tautos gyvenimo patyrimas ir pasaulėžiūra, kai rutuliavosi tematikos, žanrų, raiškos įvairovė, persunkta ištikimybe savo kraštui (regionui, kaimui) ištverme ir drąsa, didžiąja meilės jėga. Visa tai yra pajutęs L. Inis, kaupdamas medžiagą, ją atsidėjusiai tyrinėdamas. Jis atskleidė, kaip buvo įsiklausoma į žmonių pasakojimus, su kokia aistra buvo rašomos sakmės, padavimai. Tai tautos gyvastingumo šaltiniai. 
Tad „Kol saulelė švies, kol mėnulis tekės, kol žvaigždės spindės gyva bus Lietuvos žemelė, vis iš naujo atgimstanti, vis iš naujo mums savo slaptį atskleidžianti…“,– pacitavo rašytojas knygos „Juodojo akmens laumė“ ketvirtojo viršelio sentenciją. Tokių knygų reikalingumą pabrėžė ir leidėjas Valdas Kubilius, Pasaulio lietuvių centro generalinis direktorius bei „Vyturio“ katalikiškos mokyklos dailės mokytoja Vitalija Paulaitienė, kuri kartu su dešimčia savo mokinių knygą „Juodojo akmens laumė“ iliustravo karpiniais.
Literatūrinį vakarą dainuojamosios poezijos programa gražiai praturtino abiturientas Matas Kaunietis ir skaitovė Vilma Urniežiūtė, skaičiusi iš L. Inio naujausios knygos sakmę „Dangaus žvaigždelė“.
Renginį žaismingai vedė šeimininkė, V. Kudirkos viešosios bibliotekos ryšių su visuomene, kultūrinių renginių organizatorė Dalia Poškienė, vieniems nepagailėdama gero žodžio, kitiems – gėlių arba vaisių iš rašytojo Laimono Inio sodo.
Dailininkas Vladimiras Bersniovas – Vlaber padarė keletą kalbėtojų ir literatūrinio renginio dalyvių nuotraukų.
Kadangi Laimonas Inis yra aktyvus žurnalistų senjorų klubo MES narys, nekyla abejonių, kad pašnekesys apie naująją knygą bus pratęstas tradicinėje klubo narių sueigoje.
Vladimiro Beresniovo nuotr.