Žalgirio mūšis, kai Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė ordino veržimąsi į Rytus yra vienas didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Apie tai sukurtas ir pirmadienį Vilniuje pristatytas filmas „Žinomas nežinomas Žalgiris”. Dokumentinio edukacinio filmo apie Žalgirio mūšį kūrėjai griauna mitus apie šį istorinį įvykį, kad Vytauto vadovaujami kariai tada pamėgo iš mūšio lauko.
Vilnietis žurnalistas Aleksandras Matonis su grupe bendraminčių sukūręs dokumentinį filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“, moksliškai analizuoja labai svarbų istorinį faktą.
– Kiekvienas šio filmo teiginys, kiekvienas žodis yra moksliškai pagrįstas, tai nėra kokia nors kūrėjų fantazija“, – sakė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje filmo režisierius Aleksandras Matonis. – Istorinis mūšis atskleistas remiantis kelis dešimtmečius Kryžiuočių ordino slaptuosius archyvus tyrinėjusio švedų profesoriaus Sveno Ekdahlio (Sveno Ekdalio) teorija.
Pasak A.Matonio, S.Ekdahlis prieš pusšimtį metų archyvuose Vokietijoje rado laišką, kuris, anot jo, paneigia lenkų istoriko Jano Dlugoszo (Jano Dlugošo) teoriją, esą lietuviai pabėgo iš Žalgirio mūšio lauko, neatlaikę kryžiuočių ordino spaudimo. Švedų profesorius įrodė, tas “bėgimas” buvo gudrus maneveas.
– Laiške aiškiai sakoma, kad kalba ėjo apie simuliuojamą bėgimą, traukimąsi. Jame sakoma, kad kitų mūšių metu reikia labai atidžiai žiūrėti ne tik į neva besitraukiančius karius, bet ir žiūrėti, kaip elgiasi likusios priešų kariuomenės dalys, negalima taip staigiai atsiskirti nuo savosios kariuomenės, nes tas priešo neva traukimasis gali būti tik simuliuotas manevras“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo švedas profesorius S.Ekdahlis. – Šio laiško turinys labai puikiai dera prie “Cronika conflictus„ esančių pasakymų apei Žalgirio mūšį ir tai parodo, kad J.Dlugoszo tvirtinimai ir jo pateikiama Žalgirio mūšio versija, sakykime, nebuvo visiškai teisinga. Reikia pripažinti, kad J.Dlugoszas nebuvo labai didelis Lietuvos draugas. Remiantis šiuo rastu Kryžiuočių ordino laišku ir “Cronika conflictus„, galima paneigti J.Dlugoszo teiginį ir rašyti istoriją visai naujai.
Naujuoju dokumentiniu filmu “1410. Žinomas nežinomas Žalgiris” jau sudomėjo lenkai ir vokiečiai, tačiau labiausiai jis yra reikalingas jaunajai Lietuvos kartai, kuri nedaug ką žino apie istorinį mūšį, taip pat ir tiems, kurie apie tai girdėjo ir įvairių legendų.
– Tikimės, kad šis filmas bus priimtinas ir suprantamas Lietuvos žiūrovams. Galbūt Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva – pirmiausia pasieks būtent mokyklas ir labai praturtins istorijos pamokas” – sako A.Matonis.
Filmo “1410. Žinomas ir nežinomas Žalgiris” autorius
Aleksandras Matonis (g. 1971 m. birželio 4 d. Vilniuje) – televizijos žurnalistas, redaktorius, diplomatas.
1989 m. baigė Vilniaus 45-ąją vidurinę mokyklą, 1994 m. – Vilniaus universitetoKomunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutą. 1993 m. stažavo JAV pagal Informacijos agentūros programą „Televizija Amerikoje“.
1991–1992 m. dirbo Lietuvos radijo Jaunimo redakcijoje, 1992–1993 m. – Valstybinių ekonominių laidų direkcijoje „TV26“, 1993–1997 m. – Lietuvos televizijos „Panoramos“ redakcijoje, Užsienio skyriuje. Nuo 1997 m. – Informacijos agentūros „BNS“ vyresnysis redaktorius, Užsienio informacijos skyriaus vedėjas. [1] 2007–2008 m. Lietuvos diplomatinės atstovybės Afganistane vadovas, nuo 2008 m. Lietuvos notarų rūmų atstovas ryšiams su visuomene.
1997 m. JAV sukūrė 4 dalių mokslo populiarinimo filmą apie internetą ir modernias telekomunikacijas „Apybraižos apie netolimą ateitį“.
Nuotraukoje: Vilnietis žurnalistas, dokumentinio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris” režisierius Aleksandras Matonis