Iki rinkimų į šalies parlamentą, o tuo pačiu ir iki referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės statybų, liko tik daugiau kaip savaitė. Todėl partijos ir partijėlės pradėjo tiesiog plėšytis dėl kiekvieno rinkėjo balso – lieti pažadus, kurti ateities vizijas, kurios daugeliui kelia ne tik nuostabą ir juoką. Apie siekiančius bet kokia kaina patekti prie „valdžios lovio“, tautiečiai pradėjo net anekdotus kurti. Vienas iš jų „Kaip Andrius Kubilius žurnalistikos erelį Algimantą Čekuolį kregždute padarė“…
Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos vienas pagrindinių strateginių tikslų – pastatyti Visagino atominę elektrinę. Bet valdančiųjų planus gali sujaukti tautos referendumas…. Todėl valdančiajai partijai yra būtina kuo įtaigesnė, kryptingesnė agitacija, kad žmogus – tas eilinis rinkėjas – agitatoriaus žodžiais nedvejotų, juo patikėtų. O juo turi būti visų gerai žinomas ir gerbiamas žmogus, turintis nepriekaištingą autoritetą.
Istorija nutyli, kaip ir kodėl mūsų žurnalistikos veteranas, autoritetingas Algimantas Čekuolis – nusprendė tapti Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos rėmėju ir agitatoriumi, kad dėl to susilauks priekaištų ir taps savotišku pajuokos objektu. Rašant šias eilute LRT radijas transliuoja laida „Klausytojai klausia“. Visi iki vieno skambinę Lietuvos žmonės „į šuns dienas dėjo“ iki šiol populiarų žurnalistą.
O gal A.Čekuolis, būdamas ypač įžvalgus, to ir siekė? Prisiminkime Rusijos pilietinį karą, vykusį jau beveik prieš šimtą metų. Jo didvyriai, karvedžiai seniai užmiršti – liko įamžinti tik istorijos puslapiuose. O štai Vasilijus Čiapajevas dar iki šiol gyvas tik todėl, kad tapo daugelio anekdotų personažu. Ir dar kiek gyvens ne tik rusų tautos, bet ir kitų šalių gyventojų atmintyje… (Štai kokia galinga ta juoko jėga, kuri sėkmingai gydo dvasią ir prailgina žmogaus gyvenimą!).
Pasirodo, kad ta populiaraus komentatoriaus veido ir žodžio jėga – gali sėkmingai užrišti akis net LR Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovui Zenonui Vaigauskui, kuris nemato ir negirdi, kad tai reklama. Ir ji nepažymima, kaip reikalauja įstatymas.. Ir iš kokių lėšų reklama apmokėta – taip pat nutyli radijo ir televizijos stotys. Tyli Lietuvos radijo ir televizijos taryba, kad A.Čekuolis ne tik reklamuoja VAE, bet ir tai daro imituodamas populiarios laidos vedimą, kai tautiečiai klausia, o jis atsako. Gal A. Čekuoliui kažkas net honorarą moka? Tyli alternatyvios energijos šalininkai matydami, kaip lengvai politinės partijos agitatorius nubraukia jų didžiules pastangas pakeisti branduolinę energiją kitais – gamtos teikiamais ir žmonijai nepavojingais energijos šaltiniais, tyli žalieji. Niekas neprimena A. Čekuoliui (neabejojame, kad jis puikiai žino, bet tyli, nes tai būtų didelis pagalys į ratus, kuriuose dabar sėdi), kad branduolinė energija, tai tiksinti bomba, ant kurios sėdi visa žmonija ir neaišku, kada ji gali sprogti. Ne veltui Vokietija po Fukušimos tragedijos ne tik atsisakė toliau statyti atomines elektrines, bet pradėjo uždaryti jau veikiančias. Neišgirdome nė vieno branduolinės energetikos specialisto – pasaulinio garso mokslininko, kuris nedvejodamas duotų šimtaprocentinę garantiją, kad atominės hidroelektrinės tikrai yra saugios.
Visi jau šypsosi, žiūrėdami per televiziją, klausydamiesi radijo transliuojamų priešrinkiminį pasisakymų ar debatų ir … Algimanto Čekuolio. Mūsų svetainei Ona Molienė atsiuntė atvirą laiškutį p.Čekuoliui dėl VAE. „Jūs turbūt sutiksite, kad reklamoje, kaip ir bet kurioje kitoje informacijoje neturėtų būti netikslumų. Jūs elektros energijos kainą nurodote 1 kw (kilovato), o ne 1 kwh (kilovatvalandės). Kaip suprasti? Juk gyventojai moka už sunaudotą elektros energiją kwh! Tikiuosi paaiškinimo.“
Mums, žurnalistams, labai liūdna, kad kolega, daug Lietuvos žurnalistikai nusipelnęs žmogus, prieš iškeliaujant Amžinybėn, pasirinko ne paskutinį Erelio skrydį, kurį jau seniai aprašė rusų klasikas Maksimas Gorkis „Dainoje apie sakalą“, o abejotiną kregždutės likimą ir ryžosi eiti Vasilijaus Čiapajevo pramintu taku. Tai ne tik jo asmeninis pasirinkimas, bet taip darydamas jis pasielgė neatsakingai ir be jokio sąžinės graužimo (tai galima suprasti iš paaiškinimų) pažeidė Lietuvos žurnalistų Etikos kodeksą, tiesiog nusišluostydamas į jį ne visiškai švarius batus. Gerai kad, pagaliau, kai rinkimai ir tautos referendumas jau, kaip sakoma, „ant nosies“, pabudo Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos komisija ir davė konkretų, aiškų tokį A. Čekuolio elgesio įvertinimą, kad „ jis nusižengė profesinės etikos principams“. (Visą Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos komisijos sprendimą dėl žurnalisto A. Čekuolio dalyvavimo reklamoje galite perskaityti spalio 3 dieną publikuotą mūsų Svetainėje). Tačiau Lietuvos žurnalistų ir leidėjų Etikos komisija vis dar tyli. Laukia, kada baigsis juokus kelianti A.Čekuolio reklama?
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai