Vienos televizijos laidos vedėja kamantinėjo medalius iškovojusius olimpiečius, kodėl jie tuos medalius pakramto? Pasirodo, tikrina, ar iš tikro aukso. Nė kiek nenuostabu buvo, kai naujutėlę „Šeimininkės“ knygą „Svečiai užgriuvo!“ dovanų gavusi žurnalo bičiulė ėmė ją… uostyti. Tarsi godžiai trauktų į save tą ypatingą spaustuvės dažais kvepiančios knygos aurą. Pateikiame Kaune leidžiamo žurnalo „Šeimininkė“ redaktorės, Lietuvos žurnalistų sąjungos narės Dalios Juškienės publikaciją.
„Knyga mirė“, „Bibliotekos taps atgyvena“, „Ateitis bus skaitmeninė“ – ar ne tokių prognozių esame nuolat farširuojami? Skaitmeniniai fotoaparatai juk išstūmė palyginti „jaunų“ fotoaparatų juosteles, MP3 grotuvai – patefonų vinilines plokšteles ir magnetofonų juostines kasetes, tad ko stebėtis, jei naujosios technologijos nusitaikė ir į tūkstančius metų gyvuojančias knygas? Elektroninis jų pakaitalas nekaupia dulkių lentynose, patogus skaityti, dar ir akims nekenkia –
tikrai taip, kompiuterizacijos ekspresas skraidina svaiginančiu greičiu! Tik…
Paklaustas, ar neišstums popierinių knygų virtualios, intelektualas Algimantas Čekuolis teigia – tikrai ne! Knyga lavina intelektą, o internetas jį migdo, skaitydamas knygą vystai dialogą su autoriumi, o internete jį tik girdi. Literatūra internete, anot garsiojo žurnalisto ir rašytojo, – antrą kartą virta sriuba, nors šiandienos žmogui galbūt ir normalus valgis.
Tačiau netgi šie „barščiai“ pradeda erzinti. Pastarosiomis dienomis per pasaulį nuvilnijo žinia, kad Holivudo žvaigždė Briusas Vilisas ketina paduoti „Apple“ – vertingiausią pasaulio kompaniją, technikos gigantą – į teismą. Aktorius surinko didžiulę garso įrašų kolekciją ir norėtų ją testamentu palikti savo trims dukroms, tačiau pagal licencines sąlygas tai neįmanoma: vartotojai įrašus tik skolinasi iš „Apple“. Daugelis žmonių labai nustebtų sužinoję, kad visi jų įsigyti muzikiniai kūriniai ir elektroninės knygos iš tikrųjų jiems nepriklauso…
Sunku įsivaizduoti Lietuvos kultūros raidą be bibliotekų, kurioms savo knygas testamentu nuo Žygimanto Augusto laikų palikdavo šviesuoliai. Daugybė žmonių labiau nei materialių turtų likimu rūpinosi, kam patikėti ilgus dešimtmečius kauptas bibliotekas. Tai buvo kituose amžiuose – ne informacijos. Šiame amžiuje mes knygoms steigiame „kapines“, kad kažkas prikeltų jas naujam gyvenimui, arba, kaip dailininkas Isakas Salazaras, iš jų darome skulptūras – meno objektus, kad žmonės jas pakartotinai naudotų perdirbtas. Stop! Tačiau šiandien lygiai taip kaip ir anksčiau, o gal net labiau ilgimės: uosti, liesti, atsiversti, skaityti! Tai tas pats, kaip civilizacijos daugiabučiuose pajusti basų kojų prisilietimo prie žolės palaimą.
„Google“ duomenimis, pasaulyje egzistuoja 129 864 880 knygų, iš kurių tik 12 procentų yra suskaitmeninta. Vien pernai pasaulyje išleista milijonas naujų pavadinimų knygų – popierinių! Knyga mums buvo, yra ir bus reikalinga. Svarbi. Brangi.
„Tokios knygos turi išliekamąją vertę, jas skaito kelios kartos. Juk visi žinome, kaip smagu panaršyti po mamos receptų sąsiuvinį ar močiutės išsaugotą „Šeimininkės vadovėlį“. Kiek ten išminties, patirties, receptų!“ – kreipiamės į skaitytojus naujausiame „Šeimininkės“ knygynėlio“ leidinyje, pagal konkursą „Svečiai užgriuvo!“ parengtoje to paties pavadinimo knygoje.
Tas jausmas, kai redakcijoje pradėjo augti iš spaustuvės atkeliavusių pakų stirta, sunkiai nusakomas. Toks virpulys prieš susitikimą su knyga, toks nekantrumas. Neabejojame, kad patirsite tai ir Jūs, pirmieji šios knygos skaitytojai. Kaip ir žadėjome, dovanų ją gaus visi, dalyvavusieji „Šeimininkės“ surengtame konkurse.
O dabar, kaip ir knygos įžanginiame žodyje, sakome – prie darbo: ruoškimės priimti svečius, svečiuokimės, vaišinkime, vaišinkimės. Juk svečias į namus – laimė į namus!
Jūsų „Šeimininkė“