Šiandien baigiasi Londono olimpinės žaidynės, atnešusios Lietuvos žmonėms netikėto džiaugsmo ir neplanuoto nusivylimo. Kai laimi mūsų sportininkai, “puikūs” yra visi televizijos ir radijo komentatoriai, kurie po mūsiškių nesėkmių visada susilaukia ypatingo dėmesio ir … kritikos. Juk niekas neanalizuoja, ką ir kaip apie Olimpiadą rašo spaudos ar interneto žurnalistai.
***
Vytaras RADZEVIČIUS, “TV antenna” (“Kovos ir alina, ir įkvepia”):
***
Vidas MAČIULIS, laikraštis “Vakaro žinios” (“Kai kam televizija trukdė džiaugtis olimpinėmis žaidynėmis”):
Ir šiandien per radiją girdėjau eilinių žmonių nepasitenkinimą, kaip buvo komentuojamas Londono olimpinių žaidynių atidarymas ir kaip ruošiami interviu. Tačiau juk kažkam patinka mama, o kažkam jos dukra…
Kai visą gyvenimą rašai apie krepšinį ir staiga tau reikia parašyti apie ledo ritulį, yra sunku. Lygiai taip pat atsitinka, kai vedi žinias (o šiais laikas tekstas skaitomas iš suflerio) ir staiga tau reikia daryti interviu, kai būni atpratęs, nesusikaupęs ir neturi pasirašęs klausimų. O kaip pasirašyti, kai nežinai, kuo baigsis varžybos. Štai kur mūsų žurnalistų bėda.
Reikėtų rimtos komentatorių atrankos. Pirmiausia jis turi matyti kaip erelis viską, kas vyksta. Man visiškai neįdomu, kai komentatorius pasako tai, kas žiūrovams ir taip matyti ekrane. Tačiau Lietuvoje sunku surasti gerų sporto specialistų. Mūsų problema, kad nesame sutverti kalbėti įdomiai, vesti laidas.