Nors Rūta Meilutytė nepateko į kitą Londono olimpinių žaidynių 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi ir moterų 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi atrankos varžybų etapą, tačiau ši 15-metė paauglė, tvirtais rankų grybšniais Londono olimpinio baseino takelyje liepos 30-ąją įveikusi visas varžoves 100 m plaukimo krūtine distancijos finale, aukščiau už kitų šalių vėliavas iškėlusi Lietuvos trispalvę ir privertusi pasaulį klausytis „Tautiškos giesmės“, atvertė naują Lietuvos plaukimo ir apskritai sporto istorijos puslapį – yra pirmoji jau Nepriklausomybės laikais gimusi olimpinė čempionė.
Iki tol Maskva galėjo aiškinti, kad ankstesnieji Lietuvos olimpiniai nugalėtojai ( disko metikai Romas Ubartas, Virgilijus Alekna, šaulė Daina Gudzinevičiūtė) buvo išugdyti „Kremliaus išvaduotos ir industrializuotos“ Lietuvos SSR sporto mokyklose-internatuose, o nepriklausomos Lietuvos sportas, negaudamas rusų trenerių patarimų ir Kremliaus olimpinių stipendijų, sunyko.
Talentingoji Lietuvos undinė nepakartos garsių JAV plaukikų Marko Spitzo ir Michaelo Phelpso rekordų (jie per vienerias olimpines žaidynes laimėdavo septynis, aštuonis aukso medalius). Rūtos medalių taupyklė gal ir nepriartės prie tokių auksinių kolekcijų. Tačiau R. Meilutytė yra Lietuvos pažiba. Už tai, kad verkė jos garbei skambant Lietuvos himnui, nepasidavė vilionėms startuoti Jungtinės Karalystės komandoje (ir niekas nebūtų pasmerkęs Rūtos – juk mergaitė dvejus metus gyvena, mokosi ir treniruojasi Anglijos mieste Plimute). 
Kokia nepanaši R. Meilutytė į devyneriais metais vyresnę penkiakovininkę Donatą Rimšaitę, kuriai nerūpėjo nei Lietuvos vėliava, nei garbė, tik 30 rusiškų sidabrinių. Nors Rūtai dar nėra nė šešiolikos, bet jos įsitikinimai tvirtesni negu buvusio Lietuvos kūno kultūros ir sporto „ministro“ 52 metų Rimo Kurtinaičio dvasinis „stuburas“. Gal ir vaikiškai, naiviai R. Meilutytė Londone rodė savo meilę tėvynei – nudažė rankų nagus Lietuvos vėliavos spalvomis, bet greičiausiai pasaulyje krūtine plaukiančios sportininkės jausmai buvo labai nuoširdūs.
Nepalyginsi su konjunktūriniu vien Rusijos krepšinio komandas pastaruoju metu treniruojančio R. Kurtinaičio „patriotizmu“ – 1993 m. jis gėdijosi vadintis lietuviu, šalies prezidentu tapus, anot
R.Kurtinaičio, buvusiam „Maskvos statytiniui, kompartijos pirmajam sekretoriui“.
Londono olimpinių žaidynių išvakarėse buvęs krepšinio snaiperis Rimas Kurtinaitis jau garsiai aiškino, kad 1988 m. Seulo olimpinis auksas, iškovotas kartu su kitais raudona SSRS rinktinės apranga vilkėjusiais krepšininkais, jam mielesnis už 1992 m. Barselonos olimpiados bronzos medalį, laimėtą vilkint žaliais Lietuvos nacionalinės komandos marškinėliais.
Nuotraukoje: Londono olimpinių žaidynių čempionė, buvusi kaunietė, dabar gyvenanti Didžiojoje Britanijoje , Rūta Meilutytė.
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai olimpine tema