Antanas Marčiulionis, žurnalistas
Taip jau atsitiko: Seimas 2025-ųjų pabaigoje po Valstybės kontrolės audito Lietuvos radijo ir televizijos komitete (LRT) ir nepalankių šiai žiniasklaidos institucijai patikrinimo rezultatų netikėtai pateko į LRT įstatymo pataisų pinkles. Pataisų, kurios, anot jas pasūliusių parlamentarų, turėtų patobulinti šio gausaus žurnalistų kolektyvo veiklą.
Ne jokia naujiena, kad vieno ar kito kolektyvo veikloje, suradus daugybę trūkumų, dažniausiai. žvilgsniai krypsta į vadovybę. Audito išvados ir buvo pagrindiniu argumentu paskatinusiu svarstyti LRT generalinio direktoriaus ir šio kolektyvo Tarybos atsakomybės problemas. Seime įsigilinus į Valstybės kontrolės dokumentus buvo nuspręsta aptarti vadovybės atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą.
Prieita išvados, kad generalinis direktorius iš pareigų galėtų būti atleidžiamas ir nepasibaigus įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 LRT Tarybos narių (esama įstatymo nuostata – ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių atviru balsavimu).
„Nereikalinga buvo prie Seimo rūmų dėl to vykusi protesto akcija. Ne dėl šiandieninės direktorės gausiai aptarinėjamas šis pasiūlymas. Dabar LRT vadovauja vieni žmonės, anksčiau ar vėliau ateis kiti. Gal kitas Seimas sumanys dar ką nors naujo. 0 mes ieškome būdų taisyti tą situaciją, kuri dabar yra susiklosčiusi, gilinamės į finansavimą.
Tik jokiu būdu niekas čia nesiveržia „užvaldyti televiziją“, niekas nesiruošia suvaržyti „laisvą žodį“, kaip rūstauja dabartinė nacionalinio transliuotojo vadovė, Seimo opozicija, dalelė žurnalistų, organizavusieji mitingus. Net sunku surasti žodžius, kaip tai galima įvertinti,“– teigė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Sprendimą priimsime tik išdiskutavę pasiūlymus su visuomenininkais darbo grupėje,– šiandieninę situaciją komentavo šios grupės narė, parlamentarė Ligita Girskienė. – Būtent Seimas yra gausios LRT‚‚šeimos“ maitintojas. Kasmet nuosekliai didėjantis jos finansavimas iš valstybės biudžeto pernai jau išaugo iki 80 mln. eurų. Per penkerius metus finansavimas padidėjo beveik 48 proc., o žiūrinčiųjų ir klausančiųjų auditorija paaugo tik maždaug apie 1,5 proc. (tiesa, per ketverius metus). Be abejonės, tai – vienas svarbiausių nacionalinio transliuotojo veiklos neefektyvumo rodiklių. Net nėra ką lyginti su kitomis šalies televizijomis, kurios per tą laiką savo žiūrovų skaičių per tą laiką padidino apie 22 proc.“.
Valstybės kontrolės auditas atskleidė ir daug kitų sisteminių, reikšmingų LRT veiklos, valdymo ir vidaus kontrolės trūkumų. „U ž tokį neatsakingą požiūrį darbe privačiame versle įmonės vadovai tikrai netektų pareigų. Susidaro įspūdis, kad LRT vadovybė dažnu atveju tik formaliai vykdo įstatymų nuostatas dėl pirkimų, darbuotojų atrankos ir įdarbinimo sąlygų, veiklos strategijų sudarymo. Būtina tobulinti ir veiklos reglamentavimą, skaidrinimą, neefektyvi nacionalinio transliuotojo Tarybos veikla“,— sakė L. Girskienė
O ką apie šiuo metu susiklosčiusią situaciją mano nusipelnę Lietuvos žmonės – atgarsiai žiniasklaidos publikacijose.
Žymiausi žurnalistai „kovoje” nedalyvauja
Knygos „Didysis anonimas. Kas valdo Lietuvą?”autorius, publicistas, visuomenės veikėjas VALDAS VASILIAUSKAS: „…Kas protestavo už LRT? Jaunimas, gražus jaunimas, bet dauguma jaunų žmonių juk nežiūri LRT. Jie net nežino, kas yra laisvas žodis Lietuvoj. Buvo susirinkusi graži, jauna, tartum į šventę atėjusi minia, o visa minios agresija, banalūs žodžiai ir isterija sklido tik nuo scenos. Ir iš tikrųjų mitinguojama buvo ne dėl LRT, ne dėl žodžio laisvės, o dėl galios ir pinigų…
Liūdnas paradoksas: ar matėte bent vieną inteligentą mitingo scenoje ar minioje?… Toje „kovoje“ nedalyvauja nei žymiausi žurnalistai, nei redaktoriai. Kadangi Lietuvos viešajame gyvenime inteligentus yra pakeitę „žinomi” žmonės, redaktorius ir žurnalistus – „profesionalai”.
Beje, kas tie „profesionalai”? Įžūlumo viršūnė, kai kelios dešimtys žurnalistų susibėga į vadinamą žurrnalistų profesionalų asociaciją. Tai spjūvis pirmiausia senajai istoriją turinčiai Lietuvos žurnalistų sąjungai, kuri yra daugelio tarptautinių organizacijų narė, spjūvis Lietuvos žurnalistų draugijai – jie šiuo atveju traktuojami ne kaip profesionalai, o mėgėjai.
Ironiška, kad protesto mitinge vadinamieji profesionalai, aktyviai dalyvavę jo organizavime, nesuteikdami daužomiems politikams žodžio, pamynė pagrindinį žurnalisto profesinės etikos principą – išklausyti antrą pusę, suteikti žodį kritikuojamiems. Ir antras, manau, dar didesnis neprofesionalumo požymis yra tas, kad jie tap pat neatsakingai elgėsi su faktais, nutylėdami šioje istorijoje svarbiausią – Valstybės kontrolės audito išvadas, LRT atskleidusias sisteminius ir esmingus trūkumus bei negeroves …”.
Mitingai alsavo primityvumu
Kunigas ROBERTAS GRIGAS: „…Taip pasakyčiau – vadinamasis laisvo žodžio gynimo mitingas neprisidėjo prie visuomenės santarvės. Manau, tai buvo vienos, radikaliai nusiteikusios ar radikaliai sumanipuliuotos visuomeninės grupės protestas prieš kitus, nuosaikesnius ar kitaip mąstančius, rinkimus laimėjusią koaliciją palaikančiiuosius…
Tą buvo galima išskaityti nekultūringuose šūkiuose, plakatuose. Daugumas pasirodė kaip primityvūs žmonės, šiuo atveju galimai sukviesti tokių pačių vyresniųjų. Tokie protestai neretai būna surengti ar paskatinti vienos visuomenės dalies, galimai nepasitenkinimo pralaimėtais rinkimais išraiška, trukdanti demokratiškai išrinktai Vyriausybei veikti…“.
Jaunimu įžūliai manipuliuota
Astrologė VAIVA BUDRAITYTĖ: „…Manau, tie protestai prie Seimo vyko tikrai ne vidinio šauksmo vedini. Daugelis juose dalyvavo tik todėl, kad jiems buvo skambinta, prašyta, liepta prisikabinti tuos “trikampius“ už “laisvą žodį“, nusifotografuoti su jais, parašyti komentarą ir įkelti į savo paskyras. Apie tai pasakojo ir mano klientai, dalyvavę toje keistoje akcijoje…
Šitie mitingai buvo ne tik galimai inspiruoti tam tikrų jėgų, bet ir turbūt pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo taip pasinaudota žmonėmis, minia, patikėjusia menama kova už laisvą žodį…
„…Kodėl mitingas dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo buvo kur kas „menkesnis”, koks galėjo būti? Tūkstančiai žmonių turėjo išeiti į gatves, nes šis mokestis juo toliau, tuo labiau kiekvienam ims kirsti per kišenę, bet tie tūkstančiai, matyt, bijojo būti sutikti ašarinėmis dujomis, apšaudyti guminėmis kulkomis. O dabartiniu atveju, matyt, buvo viskas surežisuota. Mano patarimas tautiečiams būtų toks: atsargiai laviruokite tarp interesų grupių. Tapti manipuliacijų aukomis labai nesunku…”.
Kai nesugebama konstruktyviai oponuoti
Eksparlamentarų klubo prezidentas HENRIKAS ŽUKAUSKAS: „…Siūlyti pataisas iki įstatymo priėmimo gali bet kuris Seimo narys. Deja, dabar ši statuto nuostata buvo panaudota pasityčiojimui iš rinkėjų. Opozicija parodė, kad ji nesugeba konstruktyviai oponuoti, neturi argumentų, kodėl LRT vadovą galima atleisti slaptu arba atviru balsavimu, kokiu LRT tarybos narių balsų skaičiumi. Todėl ir einama kvailiojimo keliu, siūlomos absurdiškos pataisos.
…Konservatorių patriarchas yra pasakęs, kad Seimo darbas stringa, todė reikia priešlaikinių rinkimų. Manau, ši partija to ir siekia, nes „ne tuos rinkėjai išrinko”. Iš pradžių buvo bandoma trukdyti susidaryti valdančiajai koalicijai, bet nepavyko. Dabar – antras bandymas…
Vyko mitingai, kuriuose pasisakoma prieš laisvo žodžio suvaržymą, bet esmė – ne tame. Esmė – savo poste išsaugoti vieną personą. Bet jei kyla klausimas dėl generalinio direktoriaus, kurio vadovaujama institucia, pagal audito išvadas, netinkamai tvarkė finansus, jo neįmanoma atleisti, tai Seimas, manau, dabar ir svarsto šią problemą. Tačiau opozicija tai pavertė farsu – esą ribojama žodžio laisvė.
Laisvam žodžiui šiandieninėje LRT ankšta
Publicistas VILIUS KAVALIAUSKAS: „…Dabartinė situacija kilo dėl Valstybės kontrolės audito LRT rezultatų. Bet finansinio patikrinimo čia, sakyčiau, kažin ar užtenka. Reikėtų išsiaiškinti kaip nacionalinis transliuotojas vykdo savo misiją. LRT dabar jau nebegalima laikyti įvykių nušvietėja. Pirmiausia yra sąrašai su žmonėmis, kuriuos reikia rodyti ir kurių negalima įleisti į LRT…
…Šios institucijos misija labai plati, joje kalbama apie visuomenės švietimą, auklėjimą. Bet LRT neliko jokios analitikos, o forumuose kalba arba tie patys, arba tų pačių partijų kiti žmonės. Mes juk nesame kvaili, puikiai suprantame, kieno idėjos platinamos ir kieno nepageidaujamos. Taip neturėtų būti. Neturėtų būti konfrontacijos tarp demokratijos ir žurnalistų pažiūrų.
Užuot stiprinusi demokratją, LRT ją žudo.Visi turi teisę nacionalinėje televizijoje turėti savo balsą. Negali būti taip, kad jeigu kažkam nepatinka viena partija, Kauno meras ar dar kas nors, tai jų nekvies ir jų netransliuos…
…Problemos su visuomeniniu transliuotoju kyla ne tik Lietuvoje. BBC už vieno filmuko sumontavimą išlėkė visa valdžia. Jeigu Lietuvoje būtų tokie standartai keliami LRT, turbūt kasdien ten valdžią reikėtų keisti. Pagaliau žinome kas įvyko Lenkijoje. Buvo tiek nusipolitikuota, kad nebeliko žurnalistikos – pradėta transliuoti tik propaganda. Nauja šalies valdžia atleido visuomeninio transliuotojo vadovybę, nutraukė transliavimą. Ir nė viena tarptautinė organizcija to nepasmerkė.
Nesiūlau sekti Lenkijos pavyzdžiu, bet reikia žinoti, kuo viskas gali baigtis, kai ribos peržengiamos…“.
Jeigu norime skaidrios, nepriklausomos žiniasklaidos…
Vilniaus savivaldybės Tarybos narys ALEKSANDRAS NEMUNAITIS: „Vilniuje vyko protestas prieš „LRT užvaldymą“. Ir kaip dabar dažnai nutinka Lietuvos politikoje, visuomenė suskilo į dvi stovyklas. Vieni sako, kad LRT jau dabar yra politiškai šališka ir proteguoja konsevatorius bei liberalus. Kiti teigia, jog bet kokia kritika LRT yra prorusiškumo apraiška… Abi pusės įsitikinusios, kad gina demokratiją ir abi tiki, kad kita pusė kelia grėsmę valstybei. Ar šie žmonės apskritai gali pradėti kalbėtis tarpusavyje?…
Man atrodo taip: pirmiausia reikia pripažinti, kad abi pusės turi savų baimių ir jos nėra iš piršto laužtos. Vieni bijo, jog visuomeninis transliutojas „dirba“ kelioms partijoms, kiti bijo, kad jam darys įtaką kraštutiniai veikėjai ir tai susilpnins mūsų informacinį saugumą. Abi baimės tikros, nes kyla iš pažeidžiamumo jausmo.
Kitas žingsnis – susitarti dėl bendro tikslo: „Norime stiprios, nepriklausomos, skaidrios visuomeninės žiniasklaidos“. Šiam sakiniui pritars ir tie, kurie protestuoja, ir tie, kurie gina įstatymų pataisas. Kalbėkime ne apie pavardes, o apie principus. Ne „kas valdys LRT“, o apie tai, kaip turi būti skiriami vadovai, kokie skaidrumo standartai būtini ir kokios atskaitomybės formos nepažeidžia nepriklausomybės…“.
Vladimiro Beresniovo (vlaber) piešiniai
