Visada gruodžio mėnesį „Aušros“ leidykla Punske išleidžia istorijos paveldo metraštį „Terra Jatwezenorum“. Šiais metais sutiktas jau XVII-asis dvitomis leidinys, skirtas jotvingių (sūduvių) istorijai, kalbai, kultūrai, archeologijai ir regionų atminčiai. Per 17 metų išleista 17 tomų, sudarančių 26 knygas. Leidybą remia Medijų rėmimo fondas. Valsčiaus svetainėje gausus būrys iš Lietuvos, aplinkinių valsčių žmonių klausėsi šio leidinio sumanytojo, „Aušros“ leidyklos vadovo Sigito Birgelio, taip pat ir metraščio autorių pasakojimų.
Gražia lietuviška šnekta ir dainomis pasveikino Suvalkų lietuvių ansamblis „Sūduva“ (vadovai Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, Alicija Kraužlytė ir Arnoldas Vaznelis). Pranešta ir džiugi žinia – šių metų spalio mėn. Suvalkuose – ypatingas, netgi istorinis įvykis – įkurta Suvalkų lietuvių bendruomenė. Tai gražus liudijimas, kad meilė savo kalbai, kultūrai ir šaknims šiame krašte tebėra gyva ir stipri. Pirmininke išrinkta Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.
Konferencijos dalyvius pasveikino Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, Lietuvių lenkų draugijos atstovai.
Pirmąjį pranešimą „Sūduvos etnosas, jo įnašas į Lietuvos valstybės gimimą“ skaitė Kęstutis Subačius. Autorius, ne vienos istorinės knygos apie Sūduvą autorius, nagrinėja Vakarų baltų kultūros raidą ir sūduvių vaidmenį baltų pasaulyje.
Įdomius tyrinėjimus pateikė Paulius Birgelis. Pranešime „Dvarininkų šeimos nemeilė nepriklausomai Lietuvai“ analizuoja žemės savininko Adolfo Białokoso požiūrį į nepriklausomą Lietuvą po Pirmojo pasaulinio karo.
Istorinę temą apie Dzūkijos žmones tęsia Gintaras Lučinskas. Pirmojoje metraščio dalyje išspausdintas straipsnis „1941 m. Birželio sukilėlis – bebaimis dzūkas Juozas Savulionis (1912–1941)“. Jame aprašomas 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje, pabrėžiamas J. Savulionio drąsus poelgis gelbstint tiltą Vilijampolėje, jo patriotizmo ir pasiaukojimo svarba lietuvių istorijai bei atminimui.
Pranešimą „Mykolas Pečeliūnas (1908–2008)“jautriai pateikė Rita Pauliukaitienė. Papasakojo apie M. Pečeliūno dalyvavimą 1941 m. birželio sukilime, jo gyvenimą Štuthofo koncentracijos stovykloje, kurioje padėjo kitiems kaliniams, apie pokario periodą, kurio metu jis palaikė ryšius su partizanais ir emisarais bei, nepaisant persekiojimų, išlaikė tikėjimą ir patriotizmą.
Apie istorinės atminties įamžinimą, tyrimus kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Istorinės atminties įamžinimo skyriaus istorikų komanda.
XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai – pirm. Dalia Poškienė, Valdas Kubilius, Alvydas Surblys, prof. Aleksandras Vitkus, Kęstutis Subačius, Sigitas Birgelis – pristatė Draugijos įkūrimo jubiliejinių, 95-ųjų metų veiklą, enciklopedinį žinyną „XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai 1930 – 2024 metais“. Pristatytos ir naujos Draugijos narių šiais metais išleistos knygos, kurių tarpe – ir rašytojo, žurnalisto, Draugijos leidinių redaktoriaus Laimono Inio, šiais metais pelniusio pirmąją Birutės Baltrušaitytės literatūrinę premija knyga „Aš myliu gyvenimą. Ar gyvenimas myli mane?“ Apie naujus tyrinėjimus ir atradimus ir naująją knygą kalbėjo A. Vitkus, K. Subačius.
Aš padėkojau „Aušros“ leidyklos komandai, Punsko valsčiaus vadovams, Kovo 11-osios licėjui už ilgametę bendrystę, už istorinės atminties puoselėjimą, perdavė padėkos žodžius nuo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos. Vadovams, licėjaus bibliotekai padovanota nemaža knygų kraitė.
Gintautas Šapoka pristatė „Versmės“ leidykloje išleistą knygą „Vilniaus golgotą“. Tai K. Misiaus parengtas 5 tomų leidinys „Vilniaus golgota“, kuriame aprašoma Vilniaus ir Vilniaus krašto istorija nuo 1919 iki 1939 metų: I tomą sudaro Mykolo Biržiškos 1930 m. išleistos knygos „Vilniaus Golgota“ faksimilinė pakartotinė laida, o II–V tomus M. Biržiškos „Vilniaus Golgotoje“ aprašytų įvykių tęsinys nuo 1929 m. iki pat 1939 m. spalio 29 d., kai į atgautą Vilnių įžengė Lietuvos kariuomenė.
Po konferencijos aplankyta partizanų žuvimo vieta Šlynakiemyje, kur pagerbti žuvę partizanai Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Skambant Punsko ansamblio „Tėviškės aidai“ giesmėms, prie paminklo žuvusiems uždegtos žvakelė, padėta trispalvė puokštė, kurią atvežė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Istorinės atminties įamžinimo skyriaus istorikės.
Išklausę Sigito Birgelio pasakojimo apie čia žuvusių partizanų atminties saugojimą, dar išgirdome LŽS nario Aleksandro Vitkaus prisiminimus apie prieš dešimtį metų šiose vietovėse kurtą dokumentinį filmą, tyrinėjimus.
Leidžiamos knygos, organizuojamos konferencijos byloja apie Lenkijoje, Punske, Seinuose, Suvalkuose gyvenančių lietuvių tautinės tapatybės, istorinės atminties saugojimą, sklaidą.