Interneto ir mobiliųjų telefonų amžiuje vis rečiau švenčių proga mes siunčiame artimiesiems, draugams ir bičiuliams sveikinimo atvirukus, kurie kažkada Lietuvoje buvo ypač populiarūs.Vienas žinomiausių Lietuvos knygų, laikraščių, žurnalų, atvirukų kolekcionierius Kauno kolegijos dėstytojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Ričardas Venckus yra sukaupęs ne vieną dešimtį tūkstančių įvairių leidinių. Vien tik atvirukų toje gausioje kolekcijoje yra apie 4500. Nemaža jų yra ir Šv.Velykų tematika. Jie išleisti prieškario laikais Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos valstijose bei kitose užsienio šalyse. R.Venckus ne tik kaupia atvirukus, bet ir domisi jų kūrimo istorija, kuri, pasirodo, yra gana įvairi ir įdomi.
Lietuvoje atvirukai pradėjo plisti XIX amžiaus pabaigoje. Paprotys įvairiomis progomis siųsti tokius sveikinimus paplito miestuose. Tačiau kai prieškario Lietuvoje į didmiesčius pradėjo keltis vadinamoji „pirmoji karta nuo žagrės“, atvirukus pamėgo ir kaimo žmonės. Artimieji sveikinimo atvirutes siųsdavo kariuomenėje tarnaujantiems sūnums, broliams, o merginos – sužadėtiniams.
1918-1940 metai pripažinti atvirukų leidybos klestėjimo laikotarpiu. Jose – miestų vaizdai, istoriniai-architektūriniai paminklai, gražiausi namai, sodybos, upių ir ežerų vaizdai. Velykinėse atvirutėse – margučiai, viščiukai, zuikučiai, pavasarinės gėlės, jauni žmonės.
Didžioji mūsų atviručių dalis buvo spausdinama Vokietijoje ir Prancūzijoje, nes tenai spaudos kokybė buvo geriausia Europoje. Ir „Spaudos fondas“ Lietuvoje, kaip ir kitos spaustuvės, išleisdavo progines atvirutes.
Žurnalistas ir kolekcininkas Ričardas Venckus sako, kad atvirutės yra mūsų kultūros dalis, padedanti pažinti senelių ir prosenelių gyvenimą ir jų papročius. Kolegos sukauptų atviručių yra 2007 metais „Šviesos“ leidyklos išleistame albume „Tarpukario veidai”.
Šv. Velykų atvirukai iš žurnalisto ir kolekcininko Ričardo Venckaus rinkinio
