VIRGINIJA GRIGALIŪNIENĖ, LŽS Kauno apskrities skyriaus narė
(Pabaiga)
Teistas, bet neteistas?
Pakalbinau Joną, kad įsitikinčiau, ar Antanas kalba tiesą. Telefonu atsiliepęs vyras iš pradžių ėmė grasinti „už šmeižtą“ paduosiąs į teismą („nebandyk rašyti, esu privatus asmuo, dabar jau ne politikas“), bet greitai atlėgo ir sutiko atsakyti į keletą klausimų. Jonas patvirtino, kad brolis Antanas kadaise jam paskolino didelę pinigų sumą, ir nė nebandė neigti, kad didžioji šios skolos dalis (jei su palūkanomis – apie 80 tūkst. eurų) liko negrąžinta. Ar ruošiasi ją grąžinti?
Ne! Kodėl? „Man teismas paskelbė fizinį bankrotą, todėl visos turėtos skolos ir paskolos – anuliuotos“, – išdidžiai pareiškė Jonas. O kaip tuomet reikalai su sąžine, morale? Ne, šitos „dimensijos“ Jonui yra svetimos. Įstatymas numato, kad fizinio asmens bankroto atveju visos turėtos skolos anuliuojamos, ir taškas. (Vėliau žurnalistei tą patvirtino ir VU Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius: teismui paskelbus fizinio asmens bankrotą, visos jo turėtos skolos yra anuliuojamos, nes taip numato Lietuvos įstatymai).
Beje, Jono skola Antanui – tik maža dalis jo buvusių įsiskolinimų. Paskelbęs fizinį bankrotą, teismas Jonui nurašė skolas, siekusias kone pusę milijono eurų (bendrovėms, bankui, VMI ir kt.). Tai kas, kad Jonas gyvena prabangiame name (namas – ne Jono vardu), kad važinėja po užsienius ir tuo mėgaujasi socialinio tinklo paskyroje talpindamas kelionių nuotraukas. Kitaip sakant, Jonas – tikrai ne ubagas, bet ką teismas nusprendė – šventa. Antanui tokie įstatymai ir toks teismų „teisingumas“ Lietuvoje – protu nesuvokiami.
Dar brolį apkvailinusio Jono pasiteiravau, kodėl jis, balotiruodamasis į rajono savivaldybės tarybą, o vėliau – į LR Seimą, nenurodė, kad praeityje buvo teistas. Kaip minėjau straipsnio pradžioje, Jonas pasišiaušė: „Iš kur ištraukei, kad aš teistas? Matei mano nuosprendį? Aš – neteistas! Šmeižtas čia!“
Pasakiau, kad, mano turimais duomenimis, Jonas buvęs nuteistas už sugyventinės sužalojimą; kad skirtą bausmę atlikęs Vilniaus pataisos namuose; kad ten jį su lauktuvėmis lankę artimieji; kad po bausmės atlikimo priėmęs gyventi brolis Antanas, kuris Jonui parūpinęs ir darbą savo įmonėje.
Jonas nieko nenorėjo girdėti, ir toliau laikėsi savo: ne, jis neteistas. Bet žurnalistei pakartojus klausimą, ar po bausmės atlikimo brolis Antanas jį priėmęs gyventi į savo butą, Jonas, greičiausiai ir pats pasimetęs savo mele, tą patvirtino („taip, priėmė“). Kaip patvirtino ir tai, kad Antanas jam, grįžusiam po bausmės atlikimo, parūpino ir darbą savo įmonėje.
Jono byla kažkur prašapo
Kadangi Jonas įnirtingai gynėsi teistumo, kreipiausi į valstybės institucijas, kad padėtų šį rebusą išnarplioti. Juk negali būti, kad žmogus – teistas, bet neteistas. Juolab, kad tokie duomenys archyve, regis, turi būti saugomi 75 metus.
Pirmasis kreipimasis – į LR Teisingumo ministeriją. Deja, ministerija tokia informacija nedisponuoja. Pasiūlė kreiptis į Ryšių ir informatikos departamentą prie VRM. Šio departamento direktoriaus pavaduotojas Artūras Kavolis nedelsė su atsakymu: sistemoje nėra duomenų, kad toks pilietis (buvau nurodžiusi ir jo asmens kodą) būtų nuteistas.
Pasiteiravus, kaip gali nutikti, kad žmogus tikrai atliko bausmę pataisos namuose, o duomenys apie tai stebuklingai dingę iš informacinių sistemų, ponas Kavolis paaiškino, kad „kartais nepasiekia informacija apie tai“. Kaip tai? Ogi labai paprastai: jei teismas neperdavė šios informacijos, tai Ryšių ir informatikos departamentas to asmens ir neįtraukė į teistų asmenų registrą.
Rašau teismui, kuris Joną (pagal tuometę gyvenamąją vietą ir nusikaltimo padarymo vietą) turėjo teisti, tikėdamasi gauti atsakymą, dėl kieno kaltės ar neapsižiūrėjimo galėjo įvykti tokia klaida (neperdavė duomenų apie išnagrinėtą Jono baudžiamąją bylą). Atsakymas iš teismo pribloškė: „Duomenų, kad toks asmuo būtų buvęs teisiamas mūsų teisme, nėra“.
Pakartotinai pasiteiravau, ar toks asmuo apskritai buvo teisiamas, mat gal dėl kokios nors priežasties jo bylą nagrinėjo kitas Lietuvos teismas? Atsakymas: ne, sistemoje nesimato, kad toks asmuo kuriame nors Lietuvos teisme buvo teisiamas. Kilo įtarimas, kad šis vyriškis savo laiku, kai buvo aktyvus dabar jau neegzistuojančios partijos narys ir rėmėjas, sugebėjo susitvarkyti savo „neteistumą“. Vis dėlto pats faktas yra nenuginčijamas, jį patvirtina artimieji: Jonas buvo nuteistas ir kelerius metus „sėdėjo“. Tai kur dar „ieškoti galų“?
Kalėjimų tarnyba: asmens bylos archyve saugomos trejus metus
Paskutinis šiaudas – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Kreipiausi į šios tarnybos direktorių Mindaugą Kairį, tikėdamasi, kad pagaliau viskas paaiškės. Pirmąjį mano prašymą atmetė, nes esą neatitiko paklausimo reikalavimų. Širdyje nusišypsojau ir nepatingėjau pateikti naujo paklausimo, jau atitinkančio „nuo A iki Z“ raštvedybos reikalavimus (tereikėjo pridėti savo fizinį parašą). Paklausimą pakartojusi, pagaliau gavau atsakymą.
„Informuojame, kad Vilniaus kalėjime informacijos apie ieškomą asmenį neišliko, – parašė Renata Maldūnienė, Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė. – Pažymime, kad paleistų nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylos saugomos įstaigų archyvuose trejus metus. Asmens bylos, pasibaigus jų saugojimo terminui, naikinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Archyvinės suimtųjų ir nuteistųjų asmens įskaitos kortelės saugomos įstaigos archyve 25 metus. Galimai informacija apie ieškomo asmens teistumą yra saugoma Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (archyve).
Taip pat informuojame, kad ikiteisminio tyrimo ir privataus kaltinimo bylų duomenys, fiziniams asmenims paskirtų kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių bei juridiniams asmenims paskirtų laikinų procesinių prievartos priemonių duomenys, išnagrinėjus baudžiamąsias bylas priimtų teismų sprendimų ir juos keičiančių sprendimų duomenys, paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo duomenys, taip pat Registro dokumentai, įskaitant elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus ar jų skaitmenines kopijas, kurie susiję su priimtais procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje, saugomi Registro duomenų bazėje ir vėliau Registro tvarkytojas duomenis perkelia į Registro duomenų bazės archyvą. Registro duomenys ir Registro dokumentai Registro duomenų bazės archyve saugomi 75 metus nuo Registro duomenų ir Registro dokumentų perkėlimo į Registro duomenų bazės archyvą dienos ir teikiami Registro duomenų gavėjams, turintiems teisę juos gauti savo funkcijoms atlikti“.
Kaip žinia, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras – Informatikos ir ryšių departamento žinioje, o čia jau buvau kreipusis ir gavau atsakymą, kad apie minimo asmens teistumą departamento duomenų bazė informacijos neturi. Bet gal atkreipus dėmesį, kad čion nukreipė Lietuvos kalėjimų tarnyba, dabar jau atidžiau viską sutikrins? Juk juodu ant balto parašyta, kad informacija archyve saugoma 75 metus! Taigi pakartotinai dėl minėto asmens teistumo kreipiausi į man jau žinomą Ryšių ir informatikos departamento valdininką Kavolį. Deja, atsakymo taip ir nesulaukiau.
Taigi, ratas užsidarė. Kreiptis nebeliko kur. Bet tai tik sustiprino įtarimus, jog kažkas išties buvo suinteresuotas, kad informacija apie Jono teistumą stebuklingai išgaruotų iš visų duombazių ir registrų. O juk tai – nusikaltimas. O kas jį padarė – neaišku. Bet kažkodėl niekas mano pateikta informacija apie dingusius svarbius asmens duomenis nesusidomėjo, niekam neparūpo tuos duomenis galėjusius panaikinti asmenis bent jau bandyti nustatyti.
Turbūt pirmą kartą gyvenime, dar tiksliau – pirmą kartą per 40 darbo profesionalioje žurnalistikoje metų pasijutau atsidūrusi aklagatvyje. Ir, kaip jaunesnio brolio apgautas Antanas, susimąsčiau: jei tai taip paprasta, išties gal ir dabartiniame Seime yra parlamentarų su ankstesnių teistumų „uodegomis“, kurias pavyko sėkmingai nuslėpti. Ypač šiais laikais, kai gausi valdininkijos armija nori – teikia informaciją žurnalistui, nenori – neteikia. Ir pašvilpk tu jiems…
LŽS ir LDS nario VLADIMIRO BERESNIOVO (vlaber) karikatūros
