Antanas Marčiulionis, LŽS narys
Vladimiro Beresniovo (vlaber) piešiniai
Pradėsiu paties ,,gelbėtojo” žodžiais: „Dumblo lygis kyla. Bebrų mėnulio šviesoj. Pagal rusišką planą. Ukaz – zakaz. Adomavičius – in, Adomavičius – out. Rusijos ritmologų sėklos stradastėjus Brokas in – Brokas out. Kaunas in? Bus Kaunas in, bus ir greitas out. Rusams tinka tiek in, tiek ir out. Abiem atvejais Lietuva – durniaus vietoje. Po storu dumblo sluoksniu….”.
Intriguojanti R.V. straipsnio pradžia – ar ne? Straipsnio, apie kurį šiek tiek pašnekėsim, pavadinimas – taip pat : ‚‚Ruginienė + šarlatanai = dumblas“. Vos ne vėzdu per galvą – pritrenkiantis. Kaip ir daugelio kitų DELFI publikacijų. Ypač jeigu jų autorius R.V.
Kodėl be pavardės.? Ir aš truputį paintriguosiu, nors autorių iš tolesnio teksto, neabejoju, atpažins dažnas. Talentinga asmenybė, labai daug išsakanti tiesos. Žodyno originalumu nuo Lietuvos žurnalistų bendruomenės nutolusi nepavejamai. Tik apmaudu kad ir nereikalingo jovalo, patvorių leksikos apstu. Taip ir jauti kaip žmogus mėgaujasi savo gebėjimais tą jovalą įausti į bet kurios „aštresnio“ turinio publikacijos rūbą.
Dažniausiai rašo taip, kad kritikuojamas adresatas nesugalvotų supykęs belstis į teisėsaugininkų duris:. „…Ruginienės herbas – grėblys. Kaip ir Nausėdos. Olialia pupyčių lygis. Kokia kūno vieta mastė Nausėda tvirtindamas ministru Adomavičių? Kuri Ruginienės suknelė sprendė, kad rusų sektantas Brokas tinka atstovauti profesionaliam menui?…“.
„…Kolchozo kalvis Ignotas anksčiau laiko ištarė frazę – „ne“ Ukrainai, „ne“ šalies gynybai, tikslas – užimti Lietuvą per kultūrą, – postringauja R.V.– Įgimtas ruskių ir jų pakalikų durnumas trumpam pristabdė penktosios kolonos maršą. Bet tik trumpam. Paršelis iš Kultūros bažnyčios išvarytas, motininė kiaulė ant altoriaus liko…“.
Arba dar „šauniau“: „…FSB lučezarnovos ir mikušinos per stradastėjus brokus ir puidokus iš rusiško užpakalio priaugino lietuviams tiek daug pavergto proto stygų, kad lieka tik stebėtis, kaip ta Lietuva dar gyva…“. „…Jei atakos prieš Budrį, krašto apsaugą ir žiniasklaidą pavyks, o tikėtina kad pavyks, vokiečių brigados (lLietuvoje – aut.) neliks. Prezidentas nieko nebegali. Visus pinigus pastatęs ant LSDP žetono, Nausėda tapo politiniu nuliu“, – savo išmanymą demonstruoja žurnalistas, nepagalvojęs, kad visuomenė šiandien ir taip kupina nerimo.
Jam kas – tribūna DELFI garantuota, honoraras irgi, smegeninė dirba. Sėda prie kompiuterio ir rašo straipsnį po straipsnio. Dar vieną jų pavadina „Lėtinis valstybės žudymas“: „Tautai duotą priesaiką sulaužęs Paksas savo valdymą apibrėžė negudria budulio formule: „Šiku ir tapšnoju“. Genų inžinierius Nausėda bandė būti prakilnesnis. Baisėjosi paksakalbe ir ieškojo kultūros geno tarp maršistų, antilopių, teroristų ir šiaip kvankų, netgi surado tą geną ant čyderstvos jam pakištame karvašūdyje. O kai nepadėjo, griebėsi pamėgtos budulio formulės: „Mačiau tų mitingų ir ką jūs man padarysit“,– lyg ir šmaikštavo R.V.
Visose tose publikacijose yra labai daug kas racionalaus, bet pašiepiantis, kartais atmiežtas nešvankiais žodžiais, stilius daro meškos paslaugą. „Nusibodo šifruoti kartais nesuvokiamus žodžius ir net sakinius, nors aštrus tas žmogus kaip dilgėlė ir gvildena aktualius dalykus“, – žurnalisto rašinius trumpai apibūdino kaimynas, dabar jų jau neskaitantis.
Kaip šio politikos apžvalgininko nepavadinsi „prisistatančiu“ tarsi Lietuvos gelbėtoju, jeigu tuo alsuoja kiekviena jo publikacija, jeigu jose apstu vien nepasitenkinimo ir tyčiojimosi tiek iš Seimo daugumos, Vyriausybės, tiek iš prezidento. Matyt, taip šis talentingas žmogus suvokia gelbėjimo prasmę.
Be abejo, dėl to, kokia dabar yra situacija šiose institucijose, šalies visuomenė toli gražu nesidžiaugia. Bet gi ne iš blogos valios parlamentarai save ir valstybę įklampino į tokį R.V. vis linksniuojamą dumblą. Iš dažno rinkėjo gali išgirsti: „Vis per tą Žemaitaitį, per socialdemokratų nuolaidumą jam“.
Teisybę žmonės kalba, o R.V. ir aušrininką, ir socdemus savomis priemonėmis doroja. Žemaitaitis nepasiduoda: „Nesuprantu, kaip DELFI leidžia viešinti tokius R.V. tekstus. Tai yra didžiausias kremlinis ir vatnikas – jis tik vaidina vertybininką…“.
Bet šiam „vatnikui“, kaip jį pavadino Seime ir Vyriausybėje ramybę drumsčiantis parlamentaras, bene labiausia patinka vanoti prezidentą. „…Valstybės bėda – infantilas, vardu Nausėda. Žemaitiškai – lebeda… Dabar Lietuva neturi prezidento. Turi lebedą, kuris yra kriminalinės koalicijos partneris ir lyderis…“ Anot apžvalgininko jis dar yra godus ir kerštingas bailys… Ar pateikti argumentai? Tiko viskas, kas ant liežuvio. Kas ten žino kaip būtų, jeigu reikėtų bylinėtis. Daug teismo posėdžių prireiktų. Galimai amžiaus bylos būtų.
Vien tik straipsnių pavadinimai daug ką pasako: „Maša – Ruginienė ir lokys“, „Lėtinis valstybės žudymas“, „Kaunas ir antilopė“, „Salamandrų karas“, „Stabdyti penktąją koloną“, „Rudmarškiniai socialdemokratai ir jų baltaraiščiai“, „Prezidentas, antilopė ir teroristas“, „Budulis iš Tamperės – šitos valdžios veidrodis“, „Infantilas, vardu Nausėda“…
Vis galvoju iš kur pas šį žmogų tiek įtūžio, tiek pykčio mąstant apie kiekvieną naujosios Seimo daugumos ir prezidento didesnę ar mažesnę klaidą. Nesunku pajusti, kad kiekvienoje su tuo susijusioje publikacijoje su didžiuliu pasimėgavimu ir iš šiaudo priskaldomas vežimas. Tarsi ankstesnėje Seimo kadencijoje, valdant konservatoriams, nebuvo „pridirbta“ dar didesnių nesąmonių.
Bet kas žino R.V. ištikimybę šiai partijai nuo „gilios“ praeities, tuo nesistebi. O ir pats apžvalgininkas savo tikslų neslepia. „…Švonderių ir šarikovų vyriausybė privalo atsistatydinti. Kuo skubiau formuoti Nacionalinės vienybės Vyriausybę…“, – viename iš straipsnių siūlo politikos apžvalgininkas. Paradoksalu, bet, matyt, kad visos čia paminėtos bei primirštos publikacijos ir padėjo jam tapti vienu iš populiarausių DELFI autorių. Esu įsitikinęs, jog už jį konkurse balsavę konservatoriai džiaugėsi mūsų šalelėje klestinčia žodžio laisve. O aš pabaigai pasinaudosiu šio populiaraus žurnalisto formule: R.V.+ konsevatoriai = demokratija.
