,,Kauno dienos“ inf.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
2025-ųjų lapkričio 1ąją „Kauno dienai“ suko 80! Į devintą dešimtį įžengiantis dienraštis per ilgametę istoriją keitėsi, tačiau išsaugojo esminę turinio ašį – pasakoti apie Kauną ir kauniečius. Matyti, girdėti, atspindėti – šią pareigą sąžiningai atliko įvairių kartų dienraščio žurnalistai, kuriuos „Kauno dienos“ jubiliejaus proga subūrėme prie simbolinio pokalbio stalo. Simboliška: „Kauno diena“ sugrįžo beveik ten pat, kur buvo pirmoji dienraščio redakcija, – į pastatą šalia Gedimino ir K. Donelaičio gatvių sankryžos.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Jubiliejinių metų spalvos
„Kauno diena“ per aštuonis dešimtmečius sukaupė svarbiausius turtus: solidžią istoriją ir patirtį; profesionalių ir talentingų darbuotojų komandą; didžiulį ištikimų skaitytojų būrį.
Būtent jiems buvo skirtas pirmasis jubiliejinių metų akcentas. „Kauno dienos“ prenumeratoriai sulaukė simbolinės padėkos: gegužę jie buvo pakviesti į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode surengtą gamtos, muzikos ir šviesų festivalį „Botaninės naktys“.
„Skaitytojams išdalijome daugybę kvietimų, per keturias renginio dienas sulaukėme dešimčių tūkstančių svečių“, – džiaugiasi „Kauno dieną“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ vadovas Tadas Širvinskas.
„Kauno dienos“ bičiuliai galėjo stebėti įspūdingą muzikos, šviesų ir vaizdo instaliacijų reginį, kuriame pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfonines poemas „Jūra“ ir „Miške“ šoko vandens fontanai. Parke vyko teminiai vakarai, pažintinės ekskursijos, o vakarus papildė garsių atlikėjų koncertai.
Buvę ir esami kaunadieniečiai kels šventinę taurę jubiliejinių metų pabaigoje. Tuomet atsigręšime ir į dienraščio istoriją – apžvelgsime ją „Kauno dienos“ puslapiuose, pasakojimų cikle „80 metų drauge: miestas ir jo dienraštis“.
„Kauno diena“ dalijasi ir savitu fotodienoraščiu. Kauno širdyje, Laisvės alėjoje prie fontano, veikiančioje lauko fotografijų parodoje atsispindi garsių dienraščio fotografų Edmundo Katino, Evaldo Butkevičiaus, Artūro Morozovo, Tomo Raginos, Andriaus Aleksandravičiaus, Elijaus Kniežausko ir Edgaro Cickevičiaus fotoobjektyvais užfiksuota miesto istorija.
„Kaunas neabejotinai turi reikšmingą metraštį – „Kauno dieną“. Tai ne tiesiog žiniasklaidos priemonė. Per 80 metų laikraštis sukaupė didžiulį archyvą. Jame – miestą kuriančios istorijos“, – pastebi parodos sudarytojas A. Morozovas.
Penkios įkurtuvės
Įvairių kartų ir įvairių laikotarpių žurnalistai dirbo skirtingose vietose, nes per 80 metų redakcija atšventė penkerias įkurtuves. Šiandien „Kauno dienos“ užrašas šviečia ant 24-uoju numeriu pažymėto K. Donelaičio gatvės pastato. Simbolinis sutapimas: pirmoji dienraščio redakcija buvo greta – K. Donelaičio ir Gedimino gatvių sankryžoje, Gedimino g. 45.
Kaunas neabejotinai turi reikšmingą metraštį – „Kauno dieną“. Tai ne tiesiog žiniasklaidos priemonė. Vėliau buvo įkurtuvės Vytauto prospekto 23-iajame name. Daugiaaukščio pastato patalpas dienraščio žurnalistai dalijosi su „Šviesos“ leidykla.
Ypatingas etapas prasidėjo, kai redakcija persikėlė į kaimyninį erdvų namą Vytauto pr. 27. Šį adresą įsidėmėjo dauguma kauniečių. „Redakcijos priimamasis“ buvo atviras visiems miestiečiams, miesto šviesuomenė taip pat žinojo kelią į redakciją. Daugelis žurnalistų kabinetų buvo tapę tarsi bendraminčių klubais – čia lankėsi įvairių profesijų elitas, mezgėsi šilta bendrystė.
Paskui – vėl įkurtuvės, šįsyk į I. Kanto gatvę. „Bokštu“ vadinamame pastate „Kauno dienos“ darbuotojai dirbo pagal atvirojo plano biuro formulę: visi įsikūrė bendroje erdvėje.
Tuo redakcijos kelionės po miestą nesibaigė. Tarsi apsukusi ratą, pernai „Kauno diena“ sugrįžo beveik ten, kur viskas ir prasidėjo, – į pastatą, esantį šalia Gedimino ir K. Donelaičio gatvių sankryžos.
Bičiulystės dvasia
Kad ir kokiomis sąlygomis dirbo „Kauno dienos“ kolektyvas – kabinetuose ar bendroje erdvėje, bičiuliški darbuotojų santykiai tapo per dešimtmečius nepakitusiu „Kauno dienos“ paveldu. Ši fenomenali bendrystė, kai kolektyvas tampa šeima, – iš išorės mažai matoma, tačiau viduje puikiai jaučiamas ir itin puoselėjamas turtas.
„Prieš 30 metų „Kauno dienoje“ pradėjau dirbti dar būdamas studentu. Visuomet galėjau tikėtis kolegų pagalbos, naudingų patarimų. Esu dėkingas jiems visiems, o ypač – tuometei dienraščio vyriausiajai redaktorei Teklei Mačiulienei. Iš jos mokiausi atsidavimo savo darbui ir „Kauno dienai“, – atvirauja dabartinis „Kauno dienos“ vyriausiasis redaktorius Arūnas Andriuškevičius (nuotraukoje). – Tikiuosi, tą geranorišką kaunadienietišką aurą pavyko išsaugoti iki šiol, ją jaučia ir skaitytojai.“
Bičiulystę, šiltus santykius, vienas kito palaikymą pabrėžia ir šios dienos numeryje savo prisiminimais besidalijantys „Kauno dienos“ darbuotojai. Lengvesni ar sunkesni laikai, „Kauno diena“ visada išliks savita ir reikalinga miesto žmonėms – tai suvokia ir anksčiau, ir dabar laikraštį kuriantys žmonės.
„Kasdienis gyvenimas mums pažeria naujų iššūkių, bet su ambicingu redakcijos kolektyvu ir ištikimais skaitytojais įveiksime ir juos. Tad švęsime dar ne vieną „Kauno dienos“ jubiliejų!“ – neabejoja vyriausiasis redaktorius A. Andriuškevičius.