170. Amžinąjį Atilsį Steponui Gečui (1944-2025): ,,Lemtis –ta amžina išdykėlė mums nedavė nei adreso, nei laiko…”

Vidas Mačiulis, LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas

Prieš trisdešimt metų išlestoje poezijos knygelėje Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, hum. m. dr. Steponas Gečas rašė:

Ar mes tik esame, Ar buvom jau?

Lemtis –Ta amžina išdykėlė

Mums nedavė Nei adreso,

Nei laiko.Ir nepasakė,

Iš kur atėjom, Ar ilgam?

Įklimpę kasdienybėj Tarsi liūne

Mes būnam neatidūs kito žvilgsniui

Ir kito žodžiui, nors kartais

Paslaptingos erdvės skleidžiasi,

Tada mes susemiam pavasario  gležnumą

Ir vasaros kaitrius vidurdienius.

Ir patys kartais būnam dosnūs.

Burtažodį išgirdę jūros bangoje,

Irkluojame tolyn – į viltį…

2025-ųjų spalio 8-tosios vidudienį Panemunės socialinės globos namuose baigėsi ilgas, prasmingas, bet sunkus Vilniaus universiteto auklėtinio, žurnalisto ir istoriko, buvusio Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, humanitarinių mokslo daktaro STEPONO GEČO gyvenimo kelias.

Skaudžios netekties valandą nuoširdi užuojauta velionio seseriai Zitai, broliui Petrui bei jų šeimų nariams, giminėms ir artimiesiems, Stepono kolegei ir globėjai vilnietei Ernestinai Pauliukat.

Prieš septynerius su puse metų, 2018-ųjų pavasarį vienas po kito mūsų kolegą užklupo du insultai, atėmę ne tik galimybę vaikščioti, bet ir kalbėti. Tik vieną žodį MES (toks kauniečių žurnalistikos senjorų klubo vardas) jis galėjo kartoti ir kartoti, pamatęs palaton ateinančius buvusius bendradarbius. Steponas viską suprato ir vertino, vartė laikraščius ir žurnalus, žiūrėjo televizijos laidas. Tokio tvirto žmogaus – ąžuolo anksčiau niekada neteko sutikti, matyti ir stebėtis.

Stepono globėja vilnietė Ernestina, lyg nujausdama Amžinąjį ligonio Išėjimą, vasarą vėl sugebėjo jį nuvežti tenai, kur  dirbo, kūrė, svajojo.  Steponas Gečas ryškų savo darbų pėdsaką paliko ne tik Kauno, bet ir Lietuvos gyvenime. Ypač Sąjūdžio persitvarkymo metais ir atkūrus nepriklausomą Lietuvą. Kolega buvo, yra ir liks širdyse, kol gyva mūsų atmintis!

Ilsėkis ramybėje, Bičiuli, baigęs žemiškąją kelionę su viltimi, tikėjimu ir meile, kai Tau buvo labai labai sunku…

ATSISVEIKINIMAS SU VELIONIU ,,LIŪDINGOS” ŠARVOJIMO SALĖJE {Vytauto pr. 44A}:  KETVIRTADIENĮ nuo 9 val. iki 17 val., PENKTADIENĮ 10 val. iki 13 val. URNA BUS IŠLYDĖTA Į ROMAINIŲ II KAPINES 

LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJA (1988-2025):

GEČAS STEPONAS *1944 05 15 Kusiai (Šilalės vlsč.), žurnalistas, sporto istorikas. 1963 baigė Kvėdarnos vidurinę m-lą, 1971  – VU žurnalistiką, 1984 – istoriją. 1966-72 dirbo koresp. Šilalės rj. Artojo ir Pakruojo rj. Auksinė varpa laikr. redakcijose. Buvo Valstybinio radijo ir TV k-to zonos ats. redaktorius. 1972 – 2016 Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis, skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas. Karo muziejaus sodelio akūrimo vienas iniciatorių ir organizatorių. Lietuvos kultūros fondo Kauno Tarybos pirmininkas (1989-1994). 1996-2004 LKKA, nuo 2005 VPU (VEU) kūno kultūros ir sporto istorijos dėstytojas, docentas.  Parengė Muziejininkystės ir Žiniasklaidos pagrindų, Ryšių su visuomene ir kt. programas Lietuvos sporto un-to bakalaurams. Daktaras (1993). 1972 pradėjo komplektuoti eksponatus sporto istorijos tema. 1975-80 vedė mokomąsias TV laidas Lietuvos istorijos tema. 1986 (kartu su A. Jakštu) įrengė pirmąją stacionarinę sporto istorijos ekspoziciją Lietuvos sporto ištakos ir laimėjimai, rūpinosi sporto muziejaus įsteigimu.  Parengė ir išleido metodinį leidinį Turizmo ir sporto organizacijų bendravimas su žiniasklaida (2000). Spaudoje paskelbė per 20 mokslinių straipsnių ir beveik 300 mokslo populiarinimo straipsnių. Nuo 1993 LŽS ir Tarptautinės žurnalistų federacijos narys. LOA narys nuo 1993, garbės narys (2008). Parašė poezijos ir mažosios filosofijos rinkinį Atvėriau tau duris (2000), monografijas Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte (2006), Beisbolo kelias Lietuvoje 1922-2012 (2014), aps. rinkinį Evangelijos užkeikimas (2008). Parengė leidinius  Lietuvos periodinės sporto spaudos 75-etis (1997), Krašto apsaugos sistemos muziejai (2007). KKSD medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui (2004), Dariaus ir Girėno medalis (2006). Vengrijos krašto apsaugos ministerijos specialus žymuo (2008). Kauno savivaldybės Burmistro Jono Vileišio medalis (2018).