Tūkstantmetė Lietuvos vardo istorija minima įvairiuose šaltiniuose. Vieniems ji pažįstama iš literatūros kūrinių, dokumentų. Mes gi, aplankę daugybę Lietuvos senųjų dvarų, keliavę Radvilų, Tiškevičių keliais, aplankę Sūduvą, Žemaitiją, Aukštaitiją, Zanavykų žemes, šiais metais turime temą “Laiko ženklai kultūros istorijoje”.
Šią vasarą, minint Lietuvai pagražinti draugijos 90-metį Kaune, aptariant kitas mūsų “ekspedicijas” susitikome su Gervėčių klubo pirmininku Alfonsu Auguliu. Jo paakinti ir pakviesti susiruošėme kelionėn į Baltarusiją. Kelionės tikslas – aplankyti senąsias Lietuvos pilis, Gervėčius, pabuvoti jų šventėse. Dėkojame UAB „Kelionių laikas“, ponui Alfonsui Auguliui už įšskirtinę galimybę aplankyti net keletą Baltarusijos deimantų.
Pirmiausia pamatėme piliavietę Alšėnuose. Dabar ten išlikę dviejų gyvenamųjų sparnų (Šiaurės vakarinio ir Šiaurės rytinio, kuriame buvo įvažiavimo vartai) ir prie jų prišlietų dviejų kampinių bokštų griuvėsiai, dalis žemės pylimų, parko likučiai su senomis liepomis. Pirmosios pilies vieta – ant upelio, kairiojo Alšios intako kranto, datuojama XII-XIV amžiais. Tai buvo svarbiausia kunigaikščių Alšėniškių pilis–rezidencija. Žinoma, kad joje 1440 ir 1492 m. vyko LDK didikų suvažiavimai. Nuo XVI a. pirmos pusės daugiau nei 100 metų Alšėnai priklausė kitai ne mažiau garsiai ir įtakingai LDK didikų Sapiegų giminei. Didesnioji dalis Alšėnuose išlikusio istorinio ir architektūrinio paveldo sietina su Sapiegomis.
Tolyn nuo Lietuvos pasienio kelias suko link Naugarduko. Tūkstantmetė šio miesto istorija įspūdinga. XIII amžiuje jis pateko į Lietuvos sudėtį ir iki 1795 m. buvo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Naugarduką valdė kunigaikštis Mindaugas, Manoma, kad po mirties Mindaugas buvo sudegintas ant pilies kalno ir pelenai užkasti žemėje. Naugarduko pilis gynybines funkcijas tęsė iki 1710 metų, kol švedai ją sudegino. Šalia pilies kalno stovi bažnyčia, ant kurios sienos pritvirtinta lenta. Joje parašyta, kad čia 1422 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos kunigaikštis Vladislovas Jogaila vedė Alšėnų kunigaikštytę Zofiją. Toje bažnyčioje 1799 m. vasario 12 d. buvo pakrikštytas Adomas Mickevičius.
Vykstant Napoleono karams šventovė buvo sunaikinta. 1921–1922 m. atstatyta ir sovietų laikais tarnavo tikintiesiems. Mažosios pilies teritorijoje 1924–1931 m. buvo supiltas kalnas poeto Adomo Mickevičiaus garbei. Naugarduke yra jo muziejus. Ekskursijoje po miestą aplankėme Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčią, Adomo Mickevičiaus namą – memorialinį muziejų, paminklą A.Mickevičiui, pilies griuvėsius.
Nuotraukose: Ir pilių griuvėsiai mena Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės laikus
LŽS nario Vladimiro Beresniovo nuotr.