Aleksandras Vitkus, senjorų klubo MES narys
Apie tai, ką rašau, apie nelaimėlį gerai žino ir mano kolega, nes gyvenime būna įvairių sutapimų ir netikėtumų. Mes nesijuokiame iš žmogaus, kuriam tai įvyko gydantis vienoje Kauno ligoninių, tačiau primename, kad ir taip gali atsitikti. Viengungis senyvo amžiaus kaunietis, turintis įvairių lėtinių ligų, vieną vakarą pajuto didelius galvos skausmus ir paskambino greitajai pagalbai. Medikai netrukus atvyko ir išsivežė į ligoninę diagnozės patikslinimui. Tenai atlikus visus reikalingus tyrimus, ligonis buvo paguldytas į neurologijos skyrių.
Praėjo kelios dienos, rugsėjo 13-ąją, šeštadienį, 3 val nakties (jau po mėnulio pilnaties) gulėdamas ligoninės palatoje žmogus vėl prabudo dėl galvos skausmų, tikriausiai dar nepadėjo veikti vakare paskirti vaistai. Vyriškiui atrodė, kad jis yra namuose ir vėl jam reikalinga greitoji pagalba. Surinko numerį 112, pasakė savo namų adresą, ir kietai užmigo palatoje…
Greitoji pagalba, atvažiavusi į daugiabutį, buto duris rado užrakintas, niekas neatsiliepėir į telefoninį skambutį. Medikai sunerimo, kad skambinusiam ligoniui labai blogai, nes ir kaimynai nieko nematė ir negirdėjo. Buvo iškviesta policija ir ugniagesiai. Pastarųjų dėka buvo išlaužtos pirmos buto durys, tačios antrų – neįveikė, todėl gasrininkai pasiekė butą per kaimyno antro aukšto balkono duris. Deja, ligonio, kuris skambino iš savo mobilaus telefono, jo bute nerado. Kur jis dingo?
Kitą rytą policijos tyrėjai jau buvo ligonio palatoje ir aiškinosi nakties įvykius. Kol senjoras dar kelias dienas gydėsi ligoninėje, jo buto išlaužtos durys buvo atlapotos, nes niekas jomis nepasirūpino. Gerai, kad viskas gerai baigėsi, o ir sugrįžusiam ligoniui nereikėjo kreiptis į policiją ir gauti leidimą įeiti į nuosavą butą. Štai ir netikėk magišku skaičiumi 13…
Vladimiro Beresniovo (vlaber) piešiniai