Gandai, kad finansinės stabligės alinama Baltijos televizija (BTV) balansuoja ties bankroto riba, sklando jau kone metus. Juos aštrina ir pasklidusios kalbos, jog traukiasi vos keletą mėnesių kanalui vadovavęs Audrius Lelkaitis.
Rezultatai – pagal išteklius
Būtent su šiuo žurnalistu, iki lapkričio dirbusiu BTV kūrybos direktoriumi, priešaky ir 1,3 mln. padidintu kapitalu televizija bandė ropštis iš finansinės ir kūrybinės duobės. Informacijos apie A.Lelkaičio atleidimą iš BTV vadovo posto ir darbuotojų spėlionių, kad jį pakeis buvęs TV3 programų direktorius Liutauras Elkimavičius, televizija neskuba tvirtinti. Tačiau kad BTV vėl laukia vadovų kaita, pats A.Lelkaitis neneigė, tik patikino, esą tai buvo numatyta iš anksto.
„Esmė paprasta: BTV buvau laikinai. Manęs paprašė laikinai pavadovauti ir aš tai dariau su turimais ištekliais. Man šis iššūkis buvo labai įdomus ir į situaciją žiūriu labai ramiai, nes viskas vyksta pagal planą. Nematau problemų. Kita vertus, visa širdimi linkiu televizijai sėkmės ir tikrai neužtrenkiu jokių durų”, – sakė jis „TV dienai”.
Vos pradėjęs eiti BTV vadovo pareigas, A.Lelkaitis entuziastingai dėstė, kad televizija yra komercinis dalykas, įmonė, kurios paskirtis – generuoti pelną ir duoti pelną savininkams. Bet išbadėjusios televizijos realybė pasirodė gerokai nutolusi nuo optimistinių teorijų. Pritrūko ne užmojų, o pinigų.
„Nusivilti galima tik tada, kai ko nors vyleisi. Planus galima įgyvendinti, kai turi išteklių. Ką galėjau padaryti su esamais ištekliais, tą padariau. Jei būtų buvę kiti ištekliai, ir rezultatai būtų buvę kiti. Tai – dėsningas dalykas. Dabar reikia žiūrėti, kaip BTV seksis kopti į viršų”, – dėstė A.Lelkaitis.
Su televizija dar neatsisveikina
Vis dar BTV vadovas televizijų rinką šmaikščiai lygina su „Formulės-1” lenktynėmis. Sakė, čia, kaip ir trasoje, stebuklų nebūna: nori dalyvauti lenktynėse ir varžytis dėl didelio prizo, turi turėti gerai paruoštą mašiną, greitai ir profesionaliai aptarnaujančią komandą, ir degalų, kad į priekį judėtum.
„Mano nuomone, televizija privalo suteikti pramogą žmonėms, o norint ją suteikti, reikia į programą investuoti. Televizijos mechanizmas nelabai sudėtingas. Norėdamas dalyvauti TV rungtynėse, turi pasirinkti savo strategiją, auditoriją ir paruošti programą, kuri kainuoja tiek, kiek nustato rinka. Po to investuoji į žmones, kurie tą programą ruoš, ir viskas – judi į priekį. Čia mano ar kito žmogaus asmenybė mažai ką lemia”, – postringavo A.Lelkaitis.
BTV vadovas džiaugėsi per keletą mėnesių išmokęs gausybę verslo dalykų, pažinęs daug įdomių žmonių, praplėtęs savo akiratį. Tačiau paklaustas apie naujus karjeros posūkius, vėl užminė mįslę, ar paliks BTV. „Kokių nors ypatingų planų neturiu. Gal niekur dar nesuksiu. Ir kodėl turėčiau sukti? Gal BTV aš ir būsiu”, – intrigą paliko A.Lelkaitis.
Skaudžios netektys
Kad ir kaip būtų, apie BTV mašinos avarijas ir desperatiškus bandymus judėti į priekį tuščiu baku anksčiau yra kalbėję algų nesulaukę televizijos darbuotojai. Ir ne tik kalbėję – grasino streikais ir išeiti.
Televiziją apleido ir keli BTV veidais laikyti laidų vedėjai: LNK paviliota žurnalistė Lina Kairytė, į „Lietuvos ryto” televiziją pasukęs ilgametis žinių vedėjas Marius Jančius, laidos „Tarp miesto ir kaimo” vedėja Vilma Čereškevičienė. Tačiau tik Ligita Juknevičiūtė, kurios kasdienė laida „Atvirai su žvaigžde” buvo pašalinta iš TV programų tinklelio dėl neva tamsios studijos, atvirai prabilo apie finansinę BTV duobę ir pareiškė, kad čia sugrįš tik tada, kai algą gaus.
Vilties, kad BTV, kurią pagal žiūrimumą pralenkė net Pirmasis Baltijos kanalas, sulauks probrėkšmio, buvo įžiebę gandai, jog nusipirkti 50 proc. televizijos akcijų panoro LNK ir jo antrinius kanalus valdantis koncernas „MG Baltic”. Tačiau BTV liko „Achemos grupės” žinioje.
Nuotraukoje: Baltijos televizijos vadovas Audrius Lelkaitis
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.