150. Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, kauniečio kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus tradicinis Kardioprotekcinis pokalbis

Rugsėjo 10-ąją savo gimtadienį švenčia žinomas kaunietis medikas prof. Raimondas Kubilius, kuris yra ir LŽS narys, šiais metais apdovanotas su žmona Loreta, taip pat LŽS nare, ,,Dėkingumo plunksna” už kūrybinę veiklą ir medicinos žurnalų bei internetinių svetainių puoselėjimą.  Prof. Raimondas Kubilius  periodiškai ruošia Kardioprotekcinius savaitgalio pokalbius. Šį kartą pateikiame jo mini interviu  su žurnalistu,  Kauno apskrities skyriaus pirmininku  Vidu Mačiuliu.

 – Gerb. Vidai, paminėjote 60 metų profesinės veiklos sukaktį. Įsitikinęs, kad Jūsų širdies ir kraujagyslių amžius reikšmingai viršija biologinį. Kokios to paslaptys?

– Oi, profesoriau, aš tikrai nežinau, kodėl vis dar esu gyvybingas. Sakyčiau, kad geri genai, nes tėvelis mirė devyniasdešimt penkerių, mamytė – aštuoniasdešimt šešerių. Bet brolio inžinieriaus netekau, kai jam buvo 56, o sesers gydytojos – 61… Gal tikrai mane ,,saugo trys angelai“, kai mane ,,išnagrinėjo“ indas dvasininkas egzorcistas? Prisipažinsiu, per aštuonis gyvenimo dešimtmečius ligoninėse ir sanatorijose praleidau apie ketverius metus.

 -Širdies ir kraujagyslių ligos labai paveikios aerobinės rūšies fiziniam aktyvumui, pvz, ėjimas ristute, bėgimas, plaukimas baseine, krepšinis. Gal Jūsų aistra krepšiniui – vienas iš geros savijautos veiksnių?

– Plaukimas, bėgimas, kaip ir metimas į krepšį – man svetimi, nes neturiu laiko, dirbu, tiksliau, kuriu be poilsio dienų. Sovietinėn armijon manęs neėmė dėl padidinto kraujospūdžio, kai sulaukiau 33 metų, prasidėjo širdies problemos, patyriau mikroinfarktą. Buvau nuolatinis dabartinės LSMU Kauno klinikinės ligoninės pacientas. Tiesa, ir netradicinę mediciną pripažįstu, konkrečiais faktais galėčiau įrodyti, galima knygą parašyti.

 -Koks Jūsų kasdienis kardioprotekcinis fizinis aktyvumas?

– Turiu prisipažinti, kad jis yra minimalus, kambaryje kartais minu ,,dviratį“, bet triskart per dieną su dviem Maltos bišoniukais ne vieną kilometrą įveikiame. Kai nesėdžiu prie kompiuterio, kaip sakė viena televizijos kolegė, esu ,,skersvėjis“, nes toks mano charakteris, sudeginantis visus riebalus. Be to, mano gyvenimo priešas – alkoholis ir nikotinas. Gal dėl to ir fizinis aktyvumas nereikalingas, nes puikiai jaučiuosi?

 – Daugelis žmonių, vis delsia kreipti į gydytoją, kad tinkamai koreguoti padidintą kraujospūdį, cholesterolio kiekį. Kaip juos labiau įtraukti ir paskatinti rūpintis savo širdele?

– Pajutęs ,,kažką ne taip“, pats pas medikus einu, nes gyvenimiška patirtis išmokė. Nesuprantu tų žmonių, kurie pajutę galvos ar širdies plote skausmą, laukia, kol ištiks insultas ar infarktas. Jeigu pats savimi nepasirūpinsi, Aukščiausiasis nepadės… Dėkui žmonėms su baltais chalatais!

Vladimiro Beresniovo piešinys: Kodėl žmonės yra abejingi savo sveikatai?