140. Šiandien ir prieš 60 metų profesionalioje žurnalistikoje: džiaugtis, liūdėti ar… atsisveikinti?

Vidas MAČIULIS, TV ŽURNALISTAS

Ne tik mano atmintis, bet ir išsaugota pirmoji ir vienintelė ,,Darbo knygelė“ su įrašu ,,1965 VIII 20“ įamžino praeitį: buvau paskirtas Kauno rajono laikraščio ,,Komunizmo vėliava“ redakcijos literatūriniu darbuotoju. Taip buvo lygiai prieš šešiasdešimt metų… Įdomu, ar  Lietuvoje yra daugiau tokų ,,ilgadarbių“ žurnalistų?

Šiandien, praeidamas pro dviaukštį Donelaičio gatvės namą, pažymėtą 43 numeriu, viską regiu lyg tai buvo vakar… Mane, devyniolikametį Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete baigusį  žurnalistikos specialybės pirmą kursą, pakvietė dirbti tuometinis laikraščio redaktorius Gutmanas Šmerkovičius. Neakivaizdinė pažintis su juo ir kūrybings redaktoriaus pavaduotoja Liuda Šimonėlyte, tęsėsi kelerius metus.

Aš jau nuo septintos klasės siųsdavau redakcijon savo rašinėlius, informacijas, reportažus. Kai rajoninį laikraštį paliko keli jo etatiniai darbuotojai, nes išėjo į įkurtą ,,Vakarinių naujienų“ Kauno skyrių, mane priėmė ,,Komunizmo vėliava“. Simboliška, kad ,,vėliavą“ palikau 1968-ųjų vasario 16-ąją ir iš karto tapau Lietuvos radijo ir televizijos komiteto ,,Panoramos“ reporteriu Kaune, nors Įsakyme buvo įrašyta ,,Išleidžiančiojo pareigoms“ . Jų įvardijimas vis keitėsi, kaip ir LRT bei Kauno redakcijos struktūra. Buvau ,,redaktorius, vyresnysis redaktorius, televizijos skyriaus vedėjas, TV laidų vedėjas, direktoriaus pavaduotojas…“

2002-ųjų pavasarį, protestuodamas, kad naikinama LRT Kauno redakcija, savanoriškai palikau širdžiai mielą pastatą S.Daukanto g. 28 A, kuriame praleidau net trisdešimt ketverius savo kūrybinio darbo metus. Buvo tam protestuojančių LRTV vadovų, kad ne tik išeinu, bet ir ,,išsinešu” savo autorinę laidą ,,Krepšinio pasaulyje“ ir  sukauptą jos archyvą“. ,,Valdžia“ turėjo nuleisti savo rankas ir nosis, sužinoję, kad programą kūriau be atlyginimo, be sutarties, tik savo iniciatyva.

Įsikūriau, žinoma, mūsų pačių rankomis prikeltame naujam gyvenimui 1853 metais statytame namelyje V.Putvinskio g. 48. Prieš pusantro šimto metų čia buvo ,,Gornaja“  gatvė, kurioje 27-uoju numeriu pažymėtame pastate veikė caro laikų žandarmerija. Nuo 1989-ųjų čia – Kauno žurnalistų namai, kuriuose ir tęsiu profesionalų žurnalistinį gyvenimą, kuriu Lietuvai televizijos laidą ,,Krepšinio pasaulyje“ ir dokumentinius filmus.

Neįtikėtina, bet jau 60 metų esu profesionalus žurnalistas. Tuo džiaugtis ar liūdėti, kad gyvenu be poilsio dienų ir atostogų, nes noriu išsaugoti istorijai tai, ką  sukaupiau per šešis žurnalistinės veiklos dešimtmečius. Šiandien, jubiliejinę dieną, pats savęs mintimis klausiu, kiek dar galiu tęsti  nesibaigiančią kūrybą, nes 2026-ųjų sausio mėnesį  man sukaks 80!  Ar kas nors  gali patarti, kaip ir kada man pasakyti ATIA profesionaliam žurnalistiniam darbui, kad iš jo nereikėtų manęs  išnešti ,,Greitajai pagalbai“?