Gyventi, galima sakyti, jam nelabai sekėsi, todėl, galima sakyti, jis numirė.
Paukščius reikia globoti: vasarą jie padeda sodininkams ir daržininkams lesti vabzdžius.
Antanas Vienuolis buvo garsus todėl, kad gimė prie Šventosios.
Vasarą aš atostogauju ir kitokius darbus dirbu.
Asilas nusižvengė, parodydamas savo arkliškus dantis.
K.Binkis pabandė vieną žmoną, antrą, trečią ir pagaliau nusprendė nebesiimti meilės, o parašė liaudišką poemą apie senbernį „Tamošius Bekepuris”.
Baigęs pradinę mokyklą, Donelaitis buvo paskirtas Tolminkiemio klebonu.
Žemaitei, kai ji buvo maža, tėvai lenkai neleido kalbėti lietuviškai. Todėl su baudžiauninkų vaikais ji santykiaudavo per tvorą.
Šienapjūtės dainose apdainuojami mergelės ir grėblio santykiai.
Jeigu Veroniką perkeltume į dabartines sąlygas, jai nereikėtų žudytis ir ji dar gautų pašalpą.
Veronika buvo išdidi ir nusiskandino kaip tankistas.
Veronika negalėjo susitaikyti su vienišos motinos statusu, todėl brido giliai į vandenį, kol paskendo.
Julius Janonis ėjo Nemuno pakrante, ir per jo skylėtas kelnes matėsi valstietiška poeto prigimtis.
Ir tada kunigaikštis Gediminas pasiuntė kryžiuočiams telegramą…
N. Gogolis rašė apie Rusiją po revoliucijos, kai žmonės badavo, todėl mužikai pardavinėjo mirusias sielas.
Visi poeto eilėraščiai buvo rimuoti, kas kitiems poetams retai pasitaiko…
Senovėje beždžionės buvo plikos, bet kai atėjo ledynmetis, jos apaugo plaukais, ir tai padėjo joms
tapti žmonėmis.
Kai nebūdavo vyro, Milda dažnai išeidavo į lauką, kol palaipsniui tapo moterimi.
Rašytoja buvo jautri daugelyje savo vietų…
Perskaitęs savo „Dievų mišką” B.Sruoga sužinojo, kaip sunku jam buvo koncentracijos stovykloje.
Tiškevičiai, nors ir aristokratai, buvo inteligentiški žmonės.
Po kiemą vaikštinėjo vištos, antys ir kitoks šlamštas.
Velnias sugundė Faustą įsimylėti Margaritą: ir jam rūpesčiai senatvėje, ir jai – kalėjimas…
Markas Tvenas su savo Tomu Sojeriu nuolat suko į kairę ir tai pasibaigė jo suartėjimu su juodaodžiais Amerikiečiais.
Vokiečių filosofas G. Hėgelis sukūrė minties sistemą, pagal kurią dvasia ateina į galvą, išėjusi iš materialaus kūno užnugario.
Viduramžių Dievo vaizdą buldozeriniu ateizmu sugriovė Renesanso milžinai.
Vokiečių poetas Getė ieškojo daugiau šviesos. Todėl , sulaukęs 80-ties, jis apako, šviestis bandė su 18-kos metų piemenaite.
Prezidentas A. Smetona norėjo pakelti lietuvių tautinį lygį, todėl išmoko lietuviškai ir visiems taip kalbėti liepė.
Lietuvių tautinio atgimimo meistrai atsisakė asmeninės laimės ir žmonų, kad galėtų atsiduoti santykiams su Tėvyne.
Fašizmas ir komunizmas – tai dvi totalinio istorijos pasturgalio sudedamosios dalys.
(Savo pastabas siųskite el. p. adresu [email protected])
Dailininko Vladimiro Beresniovo piešinys iš ciklo „Paršiukų rojus”…