Lietuvos žemės ūkio universiteto rūmuose Noreikiškėse surengtų iškilmių Kauno rajono 55-ųjų įkūrimo metinių proga, tarp devynių asmenų „Už indėlį kuriant Kauno rajono gerovę”, plakete – originaliu ženklu buvo apdovanota laikraščio „Ūkininko patarėjas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Teklė Mačiulienė.
Ši Lietuvos žurnalisto sąjungos narė, baigusi Vilniaus universitetą, net 27 metus dirbo Kauno rajono laikraštyje: koresdentė, laiškų skyriaus vedėja, redaktoriaus pavaduotoja, redaktorė. Padėkojusi už jos darbo įvertinimą, žurnalistė Teklė Mačiulienė pažymėjo, kad Kauno rajone ji sutiko daug puikių žmonių, nepakartojamų kaimo šviesuolių ir rūpestingų vadovų. Vienas iš jų – dabartinis Kauno rajono vicemeras Petras Mikelionis, jau paskyręs Kauno rajonui net 47 savo gyvenimo ir darbo metus…
Gal šis gabus vadovas, pradėjęs savo kelią Panevėžiuko tarybinio ūkio vyr. agronomu, paskui vadovavęs Pagynei, Kauno rajonui ir Kauno apskričiai, buvęs rajono meras pateks į dokumentinę apybraižą, kurią kuria trys Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai – scenarijaus autorė Daiva Budrienė, režisierė Svetlana Gužauskienė ir opertatorius Laisvis Karvelis. Filmo fragmente, parodytame Kauno rajono 55-mečio iškilmėse, parodytas ir LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis, kuris savo gimtojo rajono laikraštyje pradėjo kūrybinį kelią. Beje, viena iš šventės organizatorių buvo ir Kauno rajono savivaldybės darbuotoja, LŽS narė Vilma Kasperavičienė. Reportažą iš Noreikiškių ruošė Kauno televizijos žurnalistai Eglės Targanskienė ir Vytas Selilionis, internetinio portalo 15 min bendradarbiai, taip pat kitų masinės informacijos priemonių atstovai.
„ Lietuvos žemės ūkio universiteto centrinių rūmų salėje tarp susirinkusių 400 šventinio minėjimo dalyvių buvo žmonių, puikiai prisimenančių 1955 metų liepos 1 dieną, kai Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Justas Paleckis ir Prezidiumo Sekretorius Stasys Naujalis pasirašė įsaką. Viename šio dokumento punkte rašoma: „Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumas nutaria: Ryšium su išvardintų rajonų likvidavimu įjungti į Vilijampolės rajono sudėti Panemunės rajono Altoniškių, Ežerėlio, Garliavos, Girininkų, Ilgakiemio, Jurginiškių, Margininkų, Pajesio, Pažėrų, Ringaudų, Rokelių, Samylų, Taurakiemio, Virbališkių, Viršužiglio, Zapyškio apylinkes ir Kačerginės miesto tipo gyvenvietę“.Kitame punkte rašoma, kad Vilijampolės rajonas pavadinamas Kauno rajonu. Šiandien šį dokumentą galime pavadinti savotišku Kauno rajono gimimo liudijimu.
1962 metų kovo 31 dieną pirmasis įsakas papildytas nauju, kuriame skelbiama, kad sujungiami Kauno ir Vilkijos rajonai .Suformavus Kauno rajoną, jo teritorijoje gyveno apie 58 tūkstančiai gyventojų. Dabar, kai Lietuvoje ryškėja mažėjančio gimstamumo tendencija, Kauno rajone gyvenamąją vietą yra deklaravę per 90 tūkstančių gyventojų, o Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos jau antrus metus iš eilės džiaugiasi didėjančiu gimstamumu rajone. Kauno rajonas pagal gyventojų skaičių yra vienas didžiausių Lietuvoje“.- informuoja internetinis portalas 15 min.
Nuotraukoje: Laikraščio „Ūkininko patarėjas” vyr. redaktoriaus pavaduotoją, Lietuvos žurnalistų sąjungos narę Teklęs Mačiulienę sveikina ir plaketę – originalų ženklą įteikia Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
Vilmos Kasperavičienės nuotr.