Dr.Raimundas Kaminskas, istorinės atminties tyrinėtojas, patriotinių vertybių populiarintojas
Minint 85-ąsias Lietuvos okupacijos metines surengiau ekskursiją, kurioje buvo prisiminti žmonės, įvykiai ir artefaktai (nuotraukos, knygos, laikraščiai, paminklai, gatvės, pastatai) susiję su pirmąją sovietų okupacija ir antisovietiniu pasipriešinimu Kaune (1940-1941).
Istorijos šaltiniai liudija, kad 1940 m. liepos 21 d. Kaune, Valstybės teatre į pirmąjį posėdį susirinko vadinamasis “Liaudies seimas”. Į “Liaudies seimą” buvo neva išrinkti 79 nariai iš 79 kandidatų. Oficialiais duomenimis, “Liaudies seimo” rinkimuose dalyvavo 95,1 % visų turinčių teisę balsuoti, už iškeltus kandidatus balsavo 99,19 % rinkėjų.
“Liaudies seimo” rinkimų organizavimą ir nutarimų priėmimą kontroliavo SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Lietuvai Vladimiras Dekanozovas (1898-1953), vėliau – SSRS nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Nikolajus Pozdniakovas (1900-1948). Kandidatų į “Liaudies seimą” sąrašą sudarė Lietuvos darbo liaudies sąjungos vardu veikianti sovietų okupantų išlaikoma Lietuvos komunistų partija.
Pažeisdamas 1938 m. Lietuvos Respublikos konstituciją “Liaudies seimas” pasiskelbė suvereniu tautos valios reiškėju. 1940- 07- 21 „Liaudies seimas” priėmė Lietuvos komunistų partijos iniciatyva į sesijos dienotvarkę įtrauktas deklaracijas dėl valstybinės santvarkos (paskelbta Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika) ir dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, 1940-07- 22 paskelbė žemę visos tautos, t. y. valstybės nuosavybe, o 1940-07- 23 priėmė bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo deklaraciją, išrinko Konstitucijos projekto rengimo komisiją ir Įgaliotąją komisiją, kuri turėjo SSRS Aukščiausiajai Tarybai perduoti „Liaudies seimo” deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.
Tai buvo marionetinė sovietų okupuotos Lietuvos valdžios institucija. Kolaborantų “Liaudies seimo” narių rankomis iš SSRS sostinės Maskvos buvo patogu inscenizuoti neva laisvanorišką Lietuvos stojimą į SSRS. “Liaudies seimo” darbais ir šiandieninė Rusijos valstybinė propaganda mėgina pasinaudoti ir manipuliuoti.
Lietuvos diplomatų Stasio Lozoraičio, Petro Klimo ir kitų pastangomis Didžioji Britanija, JAV ir kitos pasaulio valstybės (išskyrus Vokietiją, Italiją ir Švediją) Lietuvos aneksijos nepripažino. Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos iniciatyva 1940-11-17 Berlyne susikūrė Lietuvių aktyvistų frontas, kuris susitelkė Vokietijoje tuo metu buvusius įvairių politinių srovių veikėjus, kurie siekė atkurti Lietuvos valstybę.
1940-1941 m. Lietuvoje taip pat prasidėjo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui judėjimas. Miestuose ir miesteliuose kūrėsi nelegalūs pasipriešinimo būreliai ir organizacijos. 1940-12-26 Kaune įsikūrė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.
