Vilius Kavaliauskas, žurnalistas, istorikas, kolekcininkas
Šiandien, liepos 23-čiąją, Lietuvos diplomato Kazio Lozoraičio (1929-2007) gimtadienis. Noriu išskirti gerbiamą Kazį iš abi epochas mačiusių negausių mūsų diplomatų, noriu išskirti jį ir iš diplomatų Lozoraičių šeimos (tėvo Stasio – buvusio UR ministro, diplomatijos šefo, ir brolio Stasio – kandidato į Lietuvos prezidentus). Toje šeimoje jis buvo kukliausias ir išsiskyrė dideliais darbais, kurių niekada nekėlė viešumon ir nereikalavo už juos atlygio. Pirmąkart lankiau jį skliautuotoje Lietuvos atstovybėje prie Šventojo sosto, su ankstyvaisiais V.K.Jonyno darbais ant sienų ir daugybe knygų. O galutinai suklusau, kai 1995-tais premjerui Adolfui Šleževičiui ir mažai Lietuvos delegacijai lankant Popiežiaus biblioteką, Jonas Paulius II netikėtai paklausė Kazio Lozoraičio: „Ekscelencija, prieš savaitę nemačiau Jūsų sekmadienio mišiose. Gal kas atsitiko?“
Kas per žmogaus nuopelnai, jeigu Vatikano šeimininkas iš daugybės užsienio diplomatų staiga pasigenda Lietuvos ambasadoriaus? Kazio Lozoraičio asmenyje tada pamačiau tikrą tarnystę Lietuvai – ne kokiai partijai, ne asmenybei, o kraštui. Su tuo susijęs ir ankstesnis jo gyvenimas – darbas Italijos ir Vatikano radijuje, Italijos lietuvių bendruomenėje. Kazys buvo „vaikščiojanti enciklopedija“, ir jo konsultacijos padėjo mano knygoms. Kad aš iš kairiųjų, jam visai netrukdė. Taip išėjo, kad aš likau ir jo paskutinėje gyvenimo nuotraukoje, kurią (2007 m. rugpjūtį) Vilniuje ant Tauro kalno nuspaudė jo bičiulis iš kitos diplomatų šeimos Petras Klimas.
Algirdas Brazauskas (kuris dėl prezidentinių rinkimų galėjo nemėgti konkurento šeimos) jautė Kaziui nemažą simpatiją. Jau pasitraukusį iš diplomatinės tarnybos dėl amžiaus, jis norėjo išlaikyti Lozoraitį „prie Lietuvos“: paprašė mane paruošti projektą, kaip panaudoti Kazio Lozoraičio žinias ir patyrimą. Paskutiniais metais Kazys Vyriausybės pavedimu tvarkė ir ruošė perdavimui Lozoraičių archyvą – svarbią mūsų istorinio lobyno dalį.
P.S. Jeigu atsirastų Kaziu Lozoraičiu besidominčių žurnalistų, istorikų, studentų ar šiaip tyrinėtojų, mielai pasidalysiu iš savo archyvo dokumentais apie šią ryškią diplomatijos asmenybę. Viską viešinti stabdo etikos principai.
Nuotraukoje: Diplomatas Kazys Lozoraitis (kairėje) ir žurnalistas Vilius Kavaliauskas.