Dalia Poškienė, LŽS Kauno apskr. sk. valdybos narė
Prieš 35 metus, minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines, prie autostrados ties Cinkiškiais, pradėtas kurti pergalės parkas. Iš pasodintų medžių – ryškus vardas ŽALGIRIS, nes subujojo, sulapojo ąžuolai ir kalninės pušys. 2018 metais į dvidešimties medžių alėją išsirikiavo Vasario 16-osios akto signatarams paspdinti ąžuolai, o 2023 metais jie skirti ir kovojančiai Ukrainai. Parką puošia ir įspūdingos skulptūros Žalgirio mūšio pulkų vadams. Jų autoriai – Adolfas Teresius, Ričardas Gaška ir Algimantas Sakalauskas. Centrinėje parko dalyje puikuojasi Vytauto Didžiojo, Lenkijos karaliaus Jogailos skulptūros, stilizuoti Gedimino stulpai. Prieš keletą metų iškilo ir Mindaugo kalva, ant kurios – trys ąžuoliniai stogastulpiai – Lietuvos karaliui Mindaugui, karalienei Mortai ir jų sūnui Vaišvilkui. Klubo narių pastangomis, valdybos nario prof. Aleksandro Vitkaus (jis – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys) sumanymu parke pastatytas paminklinis akmuo su jame įsmeigtais dviem kalavijais. Šie paminklai byloja apie Žalgirio mūšio pergalę ir istorines asmenybes.
Nuotraukoje: Kauniečiai, LŽS nariai Dalia Poškienė ir Aleksandras Vitkus
Klubo vadovai dar turi daug planų, kuriems įgyvendinti reikalingos ne tik idėjos, bet ir finansinė parama. Daugiau kaip 10 ha. plote žaliuoja ąžuolai, išgrįsti takeliai ir žaliuojančios pievos, dėkui visiems talkininkams, taip pat Kauno rajono merui Valerijui Makūnui ir Babtų seniūnui Gediminui Pupiniui, talkininkams.
2025-ųjų liepos 18-ąją plazdant vėliavoms, nuskambėjus Tautiškai giesmei, Tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos ir Ukrainos laisvę, Anapilin jau iškeliavę parko sumanytojas, Garbės pirmininkas Alfonsas Bajarskas, valdybos narys Algimantas Danauskas. Pagal tradiciją aukuras uždegtas atnešta ugnimi nuo Nežinomo kareivio kapo iš Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelio. Žalgirio mūšio minėjimą kasmet remia ir talkina Lietuvos šaulių sąjunga. Šias metais dalyvavo ir Garbės sargyboje budėjo LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinės šauliai. Dedikacines salves ,,Už Žalgirio mūšio pergalę ir Lietuvos kariuomenę”, “Už taiką Ukrainoje ir pasaulyje” ir “Už Lietuvos valstybę” atliko Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės savanoriai.
Nuotraukoje: Žalgirio parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis įžiebia šventės aukurą
Istorinę apžvalgą apie Žalgirio mūšį ir parko istoriją pristatė ilgametis šio parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis, pakvietęs susipažinti ir su eksponuojama paroda. Kalbėjo Arnoldas Mišauskas, Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė.
Renginyje dalyvavo Lietuvoje viešinti Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Vakarų Amerikos skyriaus valdybos narė Marija Boharevičienė. Ji papasakojo apie Amerikos lietuvių bendruomenę Lemonte ir prof. Rimos Kašubaitės-Binder vadovaujamo skyriaus veiklą ir apie jos iniciatyva įkurtą Draugystės sodą (Friendship garden), apie tiesiamus tiltus su pasaulyje pasklidusiais lietuviais. Viešnia padeklamavo Justino Marcinkevičiaus eiles (LDK 1990 m. liepos 15-oji)
Pašaukite Vytautą
nuo marių Juodųjų:
teapgręžia žirgą,
tegrįžta — į dvasią.
Prie gęstančio laužo
snaudžia mano senolis.
Laikas — kaip alkanas šuo
graužia jo kalaviją.
Pašaukite Vytautą —
ką jis ten veikia?
Praneškit: sudygo rugiai,
o raštas nedygsta.
Ant lokenų tvarsosi
paleistuvė istorija.
Jos išdžiūvusią krūtį
gaudo tautos ir gentys.
Pašaukite Vytautą:
mūs kraujas nenori
tekėt paskui jį
lig marių Juodųjų.
Su Žalgirio pergalės parku susijusi ir XXVII knygos mėgėjų draugija, kuriai priklauso ir LŽS nariai. Aš, kaip Draugijos pirmininkė, priminiau Vasario 16-osios akto signatarų alėją, nes iš 20 signatarų – 4 buvo šio sambūrio nariai. Kalbėjau ir apie bendrystę su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, kurioje įrengta ekspozicija “Žalgirio mūšio vėliavos”. Jas padovanojo šviesios atminties kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis, talkinant prof. Valdui Rakučiui. Pakvietė apsilankyti Kaune, LPKTS buveinėje, susipažinti su šia ekspozicija. Ta bendrystė atsispindi Lietuvos kultūros ministerijos finansuojamame projekte “Su Lietuvos vardu”, kuris yra ir šio renginio dalis.
Šventę savo pasirodymu papildė Lietuvos kariuomenės baikerių klubo „Perkūnas” ir panevėžiečių baikerių klubo „Iron X“ nariai. Skambėjo Kęstučio Bivainio atliekamos dainos. Dainavo Babtų kultūros centro folkloro ansamblis “Vėrupė” ir muzikinė grupė “REX”.
Žalgirio pergalės parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis pasidžiaugė, kad prie veiklos prisideda bendruomenė “Esatis” (pirmininkas, ir šio renginio moderatorius Mindaugas Kriščiūnas), nariai Kęstutis Bivainis, Arnoldas Mišauskas. Padėkota aktyviems parko valdybos nariams prof. Aleksandrui Vitkui, Julijai Jiskevičienei. Geros valios žmonėms, padedantiems išsaugoti istorinę atmintį, įteikti Žalgirio parko leidiniai ir atminimo ženklai.
Nuotraukoje: Alkesnadras Vitkus ir Arnoldas Mišauskas.
