Vidas Mačiulis, televizijos žurnalistas nuo 1968 02 16
Tą, 1968-ųjų gegužės 18-ąją, kai iš dabartinio Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio transliavome pirmąją tiesioginę laidą per tuometinę vienintelę Lietuvos televiziją, vadinome Kauno TV gimimo diena. Oficialiai Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Kauno redakcija buvo įteisinta kiek vėliau. O 1992-aisiais visas mieste prie Nemuno ir Neries sukurtas laidas, buvusiu Maskvos CT kanalu, jau rodė Kauno televizija. 2001-ųjų rudenį naujieji LRT vadovai nusprendė uždaryti LTV Kauno redakciją, buvo atleisti visi, daugiau kaip keturiasdešimt, žurnalistų, režisierių, operatorių, inžinierių. Kolegos žurnalisto ir redakcijos vadovo Petro Garnio (1960-2020) iniciatyva buvo įkurta Všį ,,Kauno televizija“, kuriai 2015 metais buvo paskelbtas bankrotas.
Didesnė pusė buvusių kauniečių laidų kūrėjų jau ilsisi amžinybėje, tačiau likusieji šioje žemėje ir retsykiais susitikę, visda prisimena S.Daukanto 28 A pastatą, kuriame prabėgo neužmirštamos kūrybinio darbo dienos. Dažniausiai pasimatome Kauno žurnalistų namuose V.Putvinskio g. 48, nes ne vienas yra ir LŽS narys.
Televizijos žurnalistė Daiva ir jos vyras opertatorius Antanas Budriai, nors seniai gyvena Didžiojoje Britanijoje, neatsisakė narystės Lietuvos žurnalistų sąjungoje ir Nacionalinėje žurnalistų kūrėjų asociacijoje. Jiedu, kaip ir Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenanti Kauno TV žurnalistė Loreta Medonienė, liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną sutiko Lietuvoje. Pirmadienio rytą jau visi keturi galėjome nusifotografuoti prie šiandieninių kauniečių spaudos, eterio ir interneto žurnalistų buveinės. Gaila, kad tos pasimatymo akimirkos labai trumpos, nes visų laukia kasdieniniai darbai. Loreta Medonienė, su vyru Sigitu, trumpam sugrįžusi į Kauną iš Majamio, negalėjo nesidžiaugti gimtojo miesto pėsčiųjų karalija, todėl ir parašė:
,,Laisvės alėja! Kokia jinai unikali, grakšti ir žavinga! Kažkada šia gatve vaikščiojau kiekvieną dieną… Kiek daug pažįstamų veidų matydavau, kiek pokalbių, netyčinių susitikimų… Šiandien sutinku tik kelis (ir tai planuotai ) – bet kokie jie brangūs! Laikas bėga, viskas keičiasi, prisiminimai ir Laisvės Alėja lieka. Ši gatvė man tai ne tik gatvė, tai mano jaunystės takas, mano prisiminimų širdis…”
