VILIUS KAVALIAUSKAS, žurnalistas, istorikas, kolekcininkas
SKULPTORIAI IR JUVELYRAI – ISTORINIAM KAUNUI. Viršutinėje nuotraukoje viena iš trijų dalių, pristatanti tarpukario Kauną. Kiekvienos bareljefinės plokštės formatas – 3 x 1,7 metro. Jau kūrybinio proceso viduryje atėjo žinia apie Kauno modernios architektūros pripažinimą iš UNESCO, ir į tai menininkai negalėjo nereaguoti.
Kaunas netrukus pasipuoš originaliu skulptūriniu akcentu, skirtu turtingai miesto istorijai. Kaip ir prieš septynerius metus „Laisvės karį“, taip ir trijų dalių goreljefinį istorinį pano inicijavo Vyčio paramos fondas. Pastarąjį triptiką iš bronzos ypač kruopščiai sukūrė „Metalo formos“ skulptoriai ir juvelyrai (autorius – skulpt. Antanas Vaičekauskas), jis lietas Lietuvoje. Nemažas būrys menininkų, 3D dizainerių ir meistrų prie kūrinio triūsė 18 mėnesių. Tokiame maste ir formate – tai dar nematyta mūsų šalyje.
Vyčio paramos fondas dėkoja Kauno Tarybai ir miesto vadovams už pasitikėjimą – kvietimą realizuoti tikrai nemažą meninį bei istorinį projektą. Manau, kad kauniečiai, netrukus išvydę visą triptiką, pamils jį, kaip ir „Laisvės karį“.
MŪSŲ VALSTYBĖS DIENA. Vakar ryte man paskambino dimisijos majoras Antanas Sirtautas. Vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės kūrėjų Antanas pasakė jau pasveikinęs savo pirmąjį Vadą – gen. Česlovą Jezerską. Ir pasakė, kad tiek man, tiek Česlovui Valstybės diena persikėlusi viena anksčiau – juk 2018-tųjų liepos 5-ąją Kaune atidengėme Laisvės kario paminklą. Majoras Sirtautas ne tik sveikino – jo visa šeima ir pinigais rėmė Laisvės karį. Kaip beveik ir 2 tūkstančiai Lietuvos šeimų.
Paminklą tada sukūrė du ukrainiečiai – Olesius ir Borysas. O pernai jo pažiūrėti atvežė kitą kūrėją – 6 metrų paminklą iš plastelino lipdžiusį Vosylių Jakovenčiuką. Vosylių atvežė iš Druskininkų, kur gydome sunkiai sužeistus Ukrainos karius. Vosyliui raketos skelveldra sutrupino ranką – o tai juk jo darbo įrankis. Po apsilankymo Kaune jis man paskambino: „Didžiavausi prieš savo karius, kad tą lietuvio kario skulptūrą lipdžiau, bet dar labiau jie džiaugėsi, kad Ukraina yra prie to prisidėjusi“. O klausimas buvo kitas – kodėl prie paminklo tiek daug žmonių ir prie jo fotografuojasi. Negi per 6 metus nepriprato?
Šiandien „Laisvės kariui“ – lygiai septyneri. Mes su Česlovu buvom to paminklo sumanytojai, bet mūsų vardų ten nėra. Labiausiai jam nusipelnęs Kauno miestas ir pinigus aukoję Lietuvos žmonės. Iš tų kelių tūkstančių išskirsiu Austėją Povilaitytę iš Kauno, aukojusią 1 eurą 11 centų. Tada tai buvo mergaičiukės (dabar gal jau ir pilnametės) visos santaupos. Meilė „Tautos giesmei“, mūsų simboliams ir mūsų didvyriams, mūsų lietingam, o kai kada ir karštam kraštui nematuojama sumomis. Valstybės diena bus kasdien, jeigu suprasime, kodėl šioje valstybėje turime gyventi ir ją ginti.
Nuotraukos (,,Kauno triptikas”) iš Viliaus Kavaliausko kolekcijos