Juozas STASINAS, LŽS IR NŽKA narys, Č. Kudabos premijos laureatas
Praėjo 30 metų nuo tos 1995-ųjų birželio 5-osios, kai Nepriklausomoje Lietuvoje buvo atkurta Lietuvai pagražinti draugija. Kas iškėlė šią idėją ir ėmėsi organizacinio darbo atgaivinant šią kilnią visuomeninę organizaciją? Kaip visada po daugel metų, žmonės girdi ir skaito įvairių teiginių, prasilenkiančių su tiesa. Lietuvai pagražinti draugija yra pašaukta puoselėti žmonių dvasingumą, saugoti amžinąsias Tautos vertybes, skleisti tiesą, bet ne išgalvotus faktus. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys vilnietis Juozas Stasinas internetinei svetainei www.kaunozurnalistai.lt atsiuntė savo pastabas dėl žiniasklaidoje paskelbtų faktų apie LPD, nes pats buvo jos įkūrimo iniciatorius.
Šiandieniniuose Lietuvai pagražinti draugijos leidiniuose bei informaciniuose portaluose, o ir Draugijos ilgamečio pirmojo vadovo Juozo Dingelio pasisakymuose pateikiama visuomenę klaidinanti informacija.
„Metai, kai degino archyvus Kaune, tai Birutė Federavičienė pribėgusi prie laužo ištraukė draugijos ( Lietuvai pagražinti draugijos. Aut.) dokumentus. Nieko nežinojome iki pat 1994 metų, kai ji atvyko su tais popieriais pas mane, tai aš su tais popieriais pas Monsinjorą Vasiliauską atėjau ir sakau – buvo tokia draugija, o monsinjoras sako – vat tai gerai– atkurkime mes“, – pasakoja draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis. (Iš Juozo Dingelio pasisakymo Draugijos šimtmečio proga. Dovilė Lisauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, 2021.06.25 )
Be to, Lietuvai pagražinti draugijos tinklalapyje Juozas Dingelis skelbia, kad „Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995m. gegužės 5d. Vilniaus Arkikatedros zakristijoje, pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, muziejininkės Birutės Fedaravičienės ir Juozo Dingelio iniciatyva suburta iniciatyvinė grupė Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimui…
Priešingai teigia suvažiavime išrinkta Centro valdybos pirmininko pavaduotoja, hab. dr. prof. Angelė Vyšniauskaitė, buvusi prie Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo ištakų: “Lietuvai pagražinti draugija sovietinės valdžios 1940 m. buvo likviduota. Tiktai 1995 m. entuziastų – muziejininkės Birutės Fedaravičienės, žurnalisto Juozo Stasino ir monsinjoro Kazimiero Vasiliausko iniciatyva pavyko Draugijos veiklą vėl atgaivinti” (Tėviškės gamta,“ Kelkime ir kelkimės,“ Nr.11(137).
Apie Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo iniciatorius prof. Angelė Vyšniauskaitė užsimena ir kitame straipsnyje „Švytėjęs meile, dalijęs gėrį“, atspausdintame „Tėviškės gamtoje“2002 m. Nr.1(151). Profesorė rašė:
„Mano bendravimas su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku neturi gilių šaknų, vis dėlto, jo asmenybė paliko neišdildomą pėdsaką širdyje. Pirmoji artimesnė mūsų pažintis prasidėjo 1995m. gegužės 5 dieną, kai dabartinio „Tėviškės gamtos“ redaktoriaus Juozo Stasino buvau pakviesta pas Vilniaus Arkikatedros kleboną monsinjorą Kazimierą Vasiliauską į jo „rezidenciją“- Katedros zakristiją. Čia susirinko nedidelė vietos inteligentų iniciatyvinė grupė pasitarti vaižgantinės Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo klausimu…“
Primintina, kad Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo pirmuosius žingsnius žengė tuometinis populiarius periodinis leidinys „Tėviškės gamta“, redaguojamas šių eilučių autoriaus. Laikraštyje “Diena” 1995 m. birželio 10 d. buvo paviešintas grupės vilniečių inteligentų kreipimąsis į šalies gyventojus, kuriame teigiama, kad “Tėviškės gamtos” laikraščio dėka atverstas ir visuomenei pateiktas Lietuvai pagražinti draugijos veiklos turinys…“
Gal jau pakaks citatų, kad įsitikintume, kokią netiesą apie Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo iniciatorius skelbia anuomet buvęs miškininkas, dabar Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis, apsiskelbęs vaižgantiškosios draugijos atkūrimo beveik vieninteliu iniciatoriumi, atkūrėju ir nepakeičiamu vadovu.
Taip iškraipoma Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo istorija, siekiant pigaus jos vadovo susireikšminimo. Būdamas Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo iniciatoriumi ir šių įvykių gyvu liudininku, nutylėti tiesos neturiu moralinės teisės, juolab, kad pirmųjų trijų šios Draugijos atkūrimo iniciatorių mons. Kazimiero Vasiliausko, prof. Angelės Vyšniuskaitės ir Birutės Federavičienės jau nebėra gyvųjų tarpe. Todėl man, šių eilučių autoriui, reikia atsakyti į klausimą, kieno iniciatyva buvo atkurta Vaižganto Lietuvai pagražinti draugija. (Bus daugiau)