Gedulo ir vilties dienos proga Kaune buvo surengta konferencija „Istorijos randai: tremtiniai ir politiniai kaliniai Lietuvos istorijoje iki 1918 m.“. Iniciatorius – Lietuvos respublikos Seimo narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis. Aktualiai, menkai tyrinėtai temai, rengtasi jau nuo praėjusių metų. Prof. Valdas Rakutis, šios konferencijos globėjas, įvadiniame pranešime plačiai apžvelgė Lietuvos valstybės istorinę raidą. Susipažinti su vertinga medžiaga galima knygose „Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“, „Karai ir taikos. Nuo seniausių laikų iki dabarties“, „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo“. Ši istorinė tema, prie kurios sugrįžta, bus tęsiama.
Talkinant Viktorui Bilotui, parengta konferencijos programa. V. Bilota gimė Tomsko srityje, tremtinio šeimoje. Jo tėvas Petras Bilotas į Sibirą išvežtas per 1951 metais Lietuvoje vykdytą trėmimo operaciją „Osenj“. Sudėtingas buvo tremtinio sūnaus Viktoro kelias: mokslo metai, studijos iki mokslininko. Ji tyrinėjo Bažnyčios, katalikybės ir lietuvių gyvenimo Sibire istorijos. Viktoras Bilota dalyvavo Sibiro lietuvių veikloje, rūpinosi ir tremtinių kapinių išsaugojimu. Jo rūpesčiu 2015 metais Tomsko srities „86 kvartalo“ gyvenvietėje iškilo tautiečiams skirtas memorialinis paminklas. 2017-2022 m. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas 2017-2022 metais buvo projekto „Lietuvių Sibiriada” vadovas. Nuo 2020-ųjų Viktoras dirba VDU Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos centre. Jis paruošė daktaro disertaciją „Romos katalikų kunigų iš Lietuvos sielovadinė veikla Rusijos imperijos Azijietiškoje dalyje 1863-1917 m.” Tėvų gimtinė jam visad buvo miela, kurią sapnuodavo net jos nematęs. Lietuvos pateikta Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių sugrįžimo į Lietuvą bei integracijos programa, paskatino tautietį ne tik gyventi mūsų nepriklausomoje šalyje, bet ir visiems priminti, kad lietuvių diaspora egzistuoja ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose. Dr. V. Bilotas konferencijoje kalbėjo apie Sibiro tremtinius, tyrimų perspektyvas, naujos atminties įamžinimo iniciatyvas. VDU istorikai Viktorija Jocytė-Bespalova ir Dimitrijus Bespalovas parengė pranešimą „Ištremtieji po 1863–1864 metų sukilimo: kas jau parašyta ir ko vis dar trūksta?“ .
Įdomų ir išsamų pranešimą „Lietuvos gyventojų tremtys ir priverstinės emigracijos XIX a. pirmoje pusėje“ parengė ilgametis Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos skyriaus vyriausiasis muziejininkas, istorikas, aktyvus visuomenininkas Algimantas Daugirdas. „Apie 1863–1864 m. sukilimo istorinės atminties ženklus ir jų sociologines refleksijas“ kalbėjo LGGRTC sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, sociologas dr. Raimundas Kaminskas. Diskusijoje dalyvavo pilietiškumo pamokas ir jaunosios kartos pažintį su istorine atmintimi mokyklose vedantis Vytautas Aleksandras Markevičius, šios konferencijos bendraorganizatorių – XXVII knygos mėgėjų draugijos vardu kalbėjo pirmininkė Dalia Poškienė. Konferencijos dalyviams ir svečiams padėkos žodžius išsakė LPKTS Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila. Pranešėjams, rėmėjams VšĮ „Globalūs projektai“ prof. Valdas Rakutis įteikė LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos padėkas.
Alvydo Surblio nuotraukos