Dalia POŠKIENĖ, LŽS Kauno apskr. sk. valdybos narė
Birželio pradžioje keturias dienas Vilniuje vyko trečiasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 33 lietuvių išeivijos kūrėjai iš 15 pasaulio šalių. Pirmasis suvažiavimas buvo surengtas 2019, antrasis – 2022 metais. Šį kartą išleistas almanachas Egzodika II, pristatantis įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių ir lietuvių kilmės rašytojų kūrybą.
Pirmąją dieną Lietuvos rašytojų sąjungoje įvyko knygos albumo „Zanussi. Per daiktus“ pristatymas, susitikimas su lenkų režisieriumi Krzystofu Zanussi, kitais kūrėjais. Oficialus suvažiavimo, skirto pirmajam lietuviškam mėnraščiui ,,Aušra”, atidarymas vyko Lietuvos Prezidentūros baltojoje salėje. Suvažiavimų istoriją apžvelgė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Jaudinančiai apie lietuvių išeivių vaidmenį kalbėjo J.E. prezidento vyriausioji patarėja, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė. Ji priminė1988 metais tuometiniuose Menininkų rūmuose vykusį susitikimą su žymia mokslininke Marija Gimbutiene, atvykusia iš JAV, pasakojo apie „Aušros“ atgimimo ištakas, surastą pirmąjį egzempliorių ir mėnraščio sklaidą. Apie Lietuvos istorijos ieškotojus, skleidėjus, „Aušros“, Jono Basanavičiaus ir Simono Daukanto palikimą kalbėjo Ilinojaus universiteto prof. Giedrius Subačius. Ypatingą įspūdį suvažiavimo dalyviams paliko J.E. Prezidento Gitano Nausėdos apsilankymas, sveikinimas ir priminimas apie „Aušros“ rinkinio reikšmę, apie pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus J. Basanavičiaus indėlį į lietuvių kalbos puoselėjimą. Suvažiavimo dalyvių vardu prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė įteikė Pasaulio lietuvių rašytojų almanachą „Egzodika III“.
Suvažiavimo dalyviai svetingai pasitikti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Vileišių rūmuose jų laukė išskirtinis reginys – interaktyvi ekspozicija „Čiurlionis ir jo amžininkai Pirmojoje lietuvių dailės parodoje”, kuri buvo atidaryta 1906–1907 metų sandūroje. Ekspozicijos vaizdo projekcijas lydėjo teatro „Arbatvakaris“ aktorių Eglės Tulevičiūtės ir Kristijono Sipario, įkūnijusių Sofijos Gimbutaitės ir Antano Žmuidzinavičiaus personažus, pasirodymas.
Antrąją suvažiavimo diena vyko susitikimas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Dr. Gintarė Bernotienė paskaitoje „Kūrybiškiausių metų knygų atrankos kriterijai“ kalbėjo ne tik apie komisijos darbo specifiką, knygų tendencijas, bet ir ypatingą rašytojų vaidmenį.
Trečiąją dieną suvažiavimo dalyviai susitiko su poetu, filosofu Liutaru Degėsiu. Visus pakerėjo jo „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ – apie skaitymą kaip savęs pažinimą ir supratimą, kūrybos skatinimą. Pasaulio lietuvių rašytojų kūrybos skaitymai ir almanacho „Egzodika III“ pristatymai vyko Lietuvos rašytojų sąjungoje. Renginius vedė LRS pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, LLTI direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė- Linartienė ir doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.
Paskutinę suvažiavimo dieną svečiai būrėsi Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, kurioje pristatyta išeivijos rašytojų dovanotų knygų paroda. Baigiamajame renginyje apie bendradarbiavimą su išeivija kalbėjo Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė, Lituanistinio skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Apie Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus projektus kalbėjo dr. Dainius Vaitiekūnas. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovas Justinas Vancevičius supažindino su Metų knygos rinkimų atrankos procesais, pateikė daug naudingos informacijos.
Rašytojų klube suvažiavimo dalyviai susitiko ir su kultūros leidinių redaktoriais, dalijosi kūrybinio bendradarbiavimo patirtimi, bendravo su leidinio anglų kalba „Vilnius review“ redaktoriumi Sauliumi Vasiliausku. Įspūdžiais ir įžvalgomis apie tokio tarptautinio suvažiavimo Lietuvoje svarbą dalijosi rašytoja Jolita Zykutė iš Vokietijos, Milda DeVoe iš JAV, Neringa Ablingytė iš Jungtinės Karalystės, Lietuvos garbės konsulė Australijoje Eglė Garrick ir kiti.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, dėkodama suvažiavimo dalyviams, pasiūlė priimti suvažiavimo rezoliucijas, o visuose suvažiavimo renginiuose dalyvavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje Antanas Vinkus pakvietė susitikti ne tik per kas trejus metus rengiamuose suvažiavimuose, bet organizuoti kūrybinę stovyklą Nerijoje.
Šių renginių iniciatorė PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen apibendrino keturias dienas Vilniuje vykusį III Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą, priminė šio renginio priešistoriję. Tai, kad gausus būrys iš tolimiausių kraštų susirenka, kad pristato savo kūrybą, skleidžia žinią apie Lietuvą ir lietuvius – reikia dėkoti „Lietuvių fondui“ (JAV), visiems prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo, ir išreikšti viltį, kad ir Lietuvos institucijos prisidės prie dalinio finansavimo, o Lietuvos kūrybinės organizacijos susiburs tokiam bendravimui.
Suvažiavimo renginiuose dalyvavau ir aš, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, todėl Draugijos 95-mečio proga išleistą Metraščio VIII tomą įteikiau Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvos rašytojų sąjungai, o Jūratei Caspersen – tautinę juostą „Su Lietuva širdy“.
Nuotraukos – Indrės Pliuškytės ir Dalios Poškienės