2019-ųjų kovo 22-oji – jubiliejinė Lietuvos žurnalistų sąjungos diena. Lygiai prieš 90 metų Kaune buvo reorganizuota 1922-ųjų sausio 31-ąją įkurta lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga. ,,Pirmasis Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis (1934)” rašo:
,,Organizacijos pradžioj paprastai pasireiškia smarkus aktyvumas, kurio įkvépéjai yra aktyvūs organizacijos veikėjai. Tokio pirmutinio aktyvumo laikotarpi mūsų sąjunga pergyveno 1924 – 25 metus. Tai buvo „garsusis“ klubo laikotarpis, kurs, deja, liko tik epizodiniu reiškiniu ir nieko pozityvesnio nepadarė sąjungos gyvenime. O šiaip daugiausia buvo atliekami reprezentacijos uždaviniai, kurie ilgai ir buvo svarbiausias sąjungos gyvavimo tikslas. Dar nebuvo užtenkamai jėgų plačiau, aktyviau veikti, dar ir spauda nebuvo nusistovėjusi, žurnalistų kadras buvo netvirtas. Dar nebuvo įsigalėjçs antrasis svarbusis organizacijos cementinis elementas – profesiniai reikalai. Tuo galima aiškinti eilę pasyviųjų metų sąjungos veikime. Ir juo labiau ėmė kilti žurnalistų skaičius, daugėti profesiniai interesai, tuo labiau stiprėjo mintis sąjungą labiau sužurnalistinti.
Šiuo sąjungos perorganizavimo klausimu ypač susirūpino a. a. dr. J. Purickis, kurs sąjungai pirmininkavo nuo 1925 m. Praktika rodė, kad sąjunga daugiau suinteresuoti ir labiau organizuotis linkç žurnalistai, o sąjunga savo pirmoj stadijoj ir įstatais ir planais daugiau buvo taikyta rasytojams. Todél kilo mintis su rašytojais persiskirti.
1929 m. kovo 22 d. „Mūsų Rytojaus“ redakcijoj įvyko reorganizacinis sąjungos susirinkimas, kuriame dalyvavo 30 narių. Pirmininkavo dr. JuozaPurickis (nuotraukoje). Čia buvo nutarta pakeisti sąjungos pavadinimą tokiu: „Lietuvos Žurnalistių Sąjunga”. Ten pat buvo priimtas įstatų pakeitimo projektas ir pavesta dr. Purickiui, A. Klimui, M. Šalčiui, F. Kiršai ir A. Bruzui pakeistuosius įstatus pasirašyti. Naujieji įstatai buvo įregistruoti 1930 m. balandžio 12 d.
Perorganizuotoji sąjunga jau pačioj pradžioj ėmė rodyti naują aktyvumą. Dar tais pačiais 1929 m. suorganizuotos spaudos laisvės atgavimo 25 – mečio paminéjimo iškilmés ir suruoštas pirmas bandomasis spaudos balius. Netrukus pradėta rūpintis žurnalistams susisiekimo lengvatomis, daryta pastangų įkurti klubą, skaityklą, pradėta galvoti apie pensijas ir t. t. Bet tai jau mūsų naujoji istorija, kurios neaprėpia mano tema.
Kaip matyti iš mūsų sąjungos kūrimosi istorijos ir jos gyvavimo tolesnės eigos, jos kelias yra glaudžiai susijęs su spaudos ir žurnalistikos augimo keliu. Nuo grynai reprezentacinio sambūrio į profesinę organizaciją – tokia yra šio kelio aiški linkmė. Sustiprinusi savo praktiškuosius pagrindus, pakėlusi mūsų žurnalisto profesinį išsilavinimą, jo etinį svorį ir užtikrinusi žurnalisto materialinę gerovę, sąjunga bus tikras ir įtakingas Lietuvos spaudos darbininkų; ir jų reikalų atstovas. Žurnalistų Sąjunga neturi ir negali būti vien organizacija iš vardo. Tik būdama gyva, aktyvi, kaip ir pati spauda, nuolat judri ir pačių žurnalistų aktyvumą kelianti – tik tokia sąjunga tegali atitikti savo reikšmę ir vaidmenį lietuvių žurnalistikos ir visuomenės gyvenime”.
Nuotraukose:
(viršuje) 1929 03 22 įvykusio susirinkimo dalyviai. Sėdi: Pr. Dailidė, A.Klimas, Dr.J.Purickis, M.Šalčius, P.Ruseckas.
(apačioje) Kauno žurnalistų namuose su LŽS įkūrimo įstorija susipažįsta kauniečiai žurnalistikos senjorų klubo MES nariai Juozas Kundrotas, Vladimiras Beresniovas, Aleksandras Vitkus
