Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities senjorų klubo MES lapkričio mėnesio sueigoje dalyvavo Danutė Marcinkevičienė. Ji pasidalijo prisiminimais ir pristatė savo trečiąją knygą. Pirmoji – ,,Buvo mylimi – teliko neužmiršti” apie T.Vaižgantą, Antaną Samuolį, Raimundą Samulevičių. Antroji knyga apie ,,Šypsenos” ordininkę Stasę Samulevičienę ir jos originalią kūrybą.
Dvidešimt devynerius metus Palemono vidurinėje mokykloje mokiusi lietuvių kalbą, septynioliką – paskyrusi Kauno savivaldybės viešųjų ryšių skyriui, LŽS narė D.Marcinkevičienė parašė prisiminimų ir eilėraščių knygą ,,Meilė praeity – ašara širdy”, kurią išleido leidykla ,,Naujasis lankas”, išspausdino ,,Morkūnas ir Ko”.
Knygos redaktorius Gediminas Jankus pratarmėje tvirtina, kad autorė ,,lieka ištikima savo svarbiausiems principams – dvasingumui, atjautai, nuoširdumui. Jos novelečių ir impresijų herojai – mūsų amžininkai, ieškantys savo vietos ir idealų, siekiantys meilės, supratimo, bėgantys nuo vienatvės, liūdesio”.
Sueigoje buvo malonu išgirsti jautrų Danutės Marcinkevičienės pasakojimą apie savo auklėtinius, kurie buvo ir liko su pedagoge prabėgus net ne vienam dešimtmečiui. Ši knyga autentiškai atskleidžia, kokios vertybės gali sieti Mokytoją ir jos Mokinius (pastarieji prisidėjo, kad būtų išleista ,,Meilė praeity – ašara širdy”).
Ar daug mes turime tokių nuostabių istorijų? Kažin… Tačiau abipusė pagarba ir meilė pasiekta kuklios, darbščios, nuoširdžios pedagogės Danutės Marcinkevičienės dėka, kuri savo knygą pradeda eilėraščiu:
MYLIU GYVENIMĄ
Pavydo, neapykantos 
aš neturiu.
Ir melo, pykčio
neišlieju.
Visokį aš gyvenimą
myliu.
Kiekvieną žmogų priimu
kaip vėją.
Jei pučia miglą
į akis
ta vasaros vėsa
visai patinka.
Aš užsigrūdinu
nuo jos
Ir nieko blogo
nenutinka.
Džiaugiuos, šypsausi,
gyvenu…
Ir vis einu pažįstamu,
savu keliu.