Antrąją seminaro dieną (seminaras regioninei žiniasklaidai vyko 2023 09 14-15 d.) ES komisaras Virginijus Sinkevičius nuotoliniu būdu pristatė naujausią informaciją apie tai, kas daroma, siekiant Europoje mažinti taršą, gerinti situaciją Baltijos jūros regione, skatinant tvarią žuvininkystę, ir pan. Komisaras atsakė į gausius žurnalistų klausimus (diskusiją moderavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė).
Diskusijoje V. Sinkevičius ne vieną kartą pabrėžė taršos mažinimo svarbą – toks esą yra šios EP kadencijos svarbiausias tikslas.
Tuo klausimu, anot jo, nuolat vyksta susitikimai, tarp jų – ir Baltijos konferencija, kurios metu buvo pasirašyta aktualijas atliepianti deklaracija.
„Antrojo susitikimo tikslas – derybos su Baltijos valstybių ministrais, atsakingais už aplinką, žuvininkystę,“ – atkreipė dėmesį eurokomisaras, papasakodamas, kokie darbai numatyti mažinant Baltijos jūroje likusią amuniciją, švarinant vandenį ir orą.
Tikimasi, kad prie amunicijos iškėlimo darbų prisidės ir Vokietija, kad reikiamą finansavimą skirs EK.
Kaip žinia, dar šių metų balandį Europos Parlamentas patvirtino ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą, pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą ir naują Socialinį klimato fondą.
Dėl visų šių teisės aktų, kuriais siekiama iki 2030 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m., buvo pasiektas susitarimas su ES Taryba.
Kalbėdamas apie Europos žaliąjį kursą, eurokomisaras akcentavo, jog tai yra planas, kurio pagalba siekiama įgyvendinti tikslą, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui.
ES siekia, kad dėl miškų kirtino atsiradusios CO2 išlakos būtų kompensuojamos pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų ES šalyse augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą.
2023 metų pavasarį EP nariai pritarė žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) taisyklių atnaujinimui. Naujos taisyklės 15 proc. padidina ES anglies dioksido absorbentus iki 2030 metų.
2023 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo taisykles. Taisyklėmis nustatyta anglies dioksido importo kaina iš daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų už ES ribų, siekiant užkirsti kelią veiklos perkėlimui į šalis, kurių klimato tikslai yra ne tokie ambicingi.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus, eurokomisaras atkreipė dėmesį į žaliajį kursą, pasidžiaugdamas, kad ta linkme daug darbų jau padaryta, bet dar daug jų esą reikės padaryti ateityje – šiuo metu vyksta derinimo darbai, ruošiamasi sprendimų priėmimui, o tam reikia laiko.
„Tai ne nacionalinio lygmens sprendimų priėmimas“, – šyptelėjo V. Sinkevičius.
EK atstovas pristatė ir svarbiausias iniciatyvas – tvarumo plėtros, viešųjų kirtimų, baterijų tvarumo, pakuočių mažinimo, klimato kaitos pasekmių grėsmių, pastatų renovacijos svarbos temomis, taip pat informavo, kokie siūlymai bus teikiami, šias ir kitas iniciatyvas plečiant ir kuo sparčiau įgyvendinant.
Kokius pokyčius atneš žaliasis kursas?
Po to vyko diskusija „Artimiausi pokyčiai, kuriuos atneš Europos žaliasis kursas“.
Joje kalbėjo Europos Parlamento narys Liudas Mažylis, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė, Lietuvos pramonininkų konferederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Diskusiją vedė žurnalistė Liucija Zubrutė.
Europos ateitis priklauso nuo planetos sveikatos. ES šalys yra įsipareigojusios iki 2050 metų užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, kitaip sakant, visiškai atsisakyti išmetamųjų teršalų.
Kad tą pavyktų įgyvendinti, laukia labai daug darbų, reikalingi kardinalūs pokyčiai ir sprendimai. Tą pažymėjo L. Mažylis, akcentuodamas, kad Europos žaliasis kursas yra Europos Sąjungos super strategija, iš kurios kyla daug įvairių strategijų.
Jam pritarė ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, informuodamas, jog EK pasiūlė sinchronizuotą žaliojo kurso įgyvendinimo paketą.
„Europa yra vos dešimtadalis pasaulio, bet visos inovacijos, kurios gimsta Europoje, parduodamos pasauliui kaip sprendimai. Nes Europa į tarptautines konferencijas atvažiuoja ne su manifestais – mes sieksime to, sieksime kito, o su konkrečiais numatytais darbais,“ – pabrėžė aplinkos ministras.
Anot L. Paškevičiūtės, nederėtų pamiršti ir to, kad žaliasis kursas – tai kartu ir kultūrinis, ir socialinis, ir ekonominis pokytis.
„Klimato pokyčius visi mes jaučiame savo kailiu, – akcentavo ji. – Gerai, kad imamės veiksmų, o ne sėdime ir laukiame“.
Ką daryti? L. Paškevičiūtė išskyrė keturis dalykus: vartojimo įpročiai (mažinti vartojimą); žaliosios technologijos (nešvarų verslą keisti į švarų); leisti gamtai mums padėti, nelaikyti jos priešu; vyriausybinis kursas.
Anot jos, svarbiausias žaliojo kurso principas yra toks: nė viena vietovė, nė vienas žmogus neturi būti palikti nuošalyje; būtina rūpintis visais regionais ir visais žmonėmis.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius patvirtino palaikąs visuomenininkus, ir paaiškino, ką, jo nuomone, reiškia žaliasis kursas, ir kodėl taip svarbu jo siekti.
Pramonininkų atstovas pabrėžė, jog ateityje dėl klimato kaitos tik daugės stichinių nelaimių, kurių sukeltų pasekmių likvidavimui reikės vis daugiau lėšų. Todėl būtina imtis visų įmanomų priemonių, kad situacija būtų suvaldyta.
Šios diskusijos dalyviams žurnalistai taip pat turėjo daug klausimų.
Virginijos Grigaliūnienės ir Ramutės Pečeliūnienės nuotraukose – seminaro akimirkos